1918 m. rusų kalbos reforma – kaip ir kodėl bolševikai po 1917 m. Spalio perversmo revoliucionavo rusišką rašybą? (Foto, Video)

Tačiau raidė „ъ“ buvo palikta žodžių

viduryje kaip skiriamasis („kietumo“) ženklas

(съемка, разъяснить, адъютант). Taip jis naudojamas iki

šiol.

4. Pašalinti raidę "і" (žinoma kaip

dekadinė "и"), pakeičiant ją "и"

(ученіе - учение, Россія - Россия, Іоаннъ - Иоанн).

Vėliau ši taisyklė sukėlė tam tikrų sunkumų, nes

kursyvinėje rašysenoje raidė „и“

susilieja su raidėmis „ш“ arba

„м“.

5.

Rekomenduoti naudoti raidę „ё“

(„jo“) (пёс, вёл, всё), nors tai nebuvo

privaloma.

Įdomu tai, kad dekrete nebuvo užsiminta apie kitą

senosios abėcėlės raidę – „ѵ“

(vadinamą ižitsa). Tiesa, ji beveik nebuvo naudojama:

nors įprasta religiniuose tekstuose, ji palaipsniui virto

savo dvyne – raide „и“.

Kas dar buvo pakeista

Be abėcėlės, buvo pakeistos ir kelios rašybos

taisyklės.

Pavyzdžiui, priešdėliai, kurie baigiasi raide

„з" (из, воз, раз, роз, низ, без, чрез,

через), dabar turėjo būti rašomi kitaip,

atsižvelgiant į tai, kuri raidė buvo po jų: prieš

balsius ir garsinius priešbalsius jie baigdavosi

raide „з"; bet prieš begarsius

priebalsius „з" buvo pakeista „с"

(разбить, разораться, bet расступиться).

Tuo pačiu metu priešdėlis „c“ liko

nepakitęs, nepaisant to, kuri raidė eina po jo.

Taip pat

buvo pakeistos kai kurios sudėtingos formos galūnių

taisyklės:

Kilmininko linksnyje būdvardžiai, dalyviai ir

įvardžiai vietoj „аго“, „яго“

buvo vartojami „ого“, „его“

(добраго - доброго, ранняго - раннего).

Vardininko ir priegaidės atvejais moteriškosios

ir neutralių būdvardžių, dalyvių ir įvardžių galūnės

„ыя“, „ія“ buvo pakeistos

„ые“, „ие“ (добрыя - добрые,

синія - синие).

Daugiskaitos įvardis „они“ turėjo

moteriškos (“онѣ”) ir vyriškos

giminės (“они”) formas. Dabar liko tik viena

forma „они“. Tas pats pasakytina ir apie

skaičių „один“ moteriškoje giminėje

(Одне - одни, однехъ - одних ir kt.).

Įvardis, nurodantis savininkišumą

„ея“ vienaskaitos giminėje virto

„ее“ (arba „её“).

Kaip reforma buvo priimta

visuomenėje

Po revoliucijos šalį palikę baltieji emigrantai

atsisakė priimti naują rašybą ir apkaltino

bolševikus rusų kalbos žalojimu. Iki 1940-ųjų ir

1950-ųjų rusų emigrantų leidiniai buvo spausdinami

naudojant senąją rašybą. Vėliau jie priėmė naujas

taisykles ir prie jų priprato.

Sunkumų

patyrė ir jau išmokę skaityti bei rašyti

žmonės. Privačiame susirašinėjime daugelis ir

toliau naudojo senąjį rašybos stilių, o kiti

turėjo greitai iš naujo mokytis naujų taisyklių.

Visų pirma mokytojai turėjo priprasti prie naujos

rašybos.

Vienas didžiausių iššūkių buvo poreikis „išversti“ į naują stilių visus XVIII ir XIX amžiaus rusų klasikinės literatūros kūrinius. Pavyzdžiui, kai kurie poezijos rimai buvo paveikti naujų taisyklių, reglamentuojančių žodžių galūnes. Tiesa, šios didžiulės pastangos atnešė ir privalumų: daugelio puikių rašytojų kūriniai, išbarstyti po įvairius literatūros žurnalus ir rinkinius, galiausiai buvo surinkti, „išversti“ ir išleisti į vieną rinkinį.