Moteris, kuri buvo užrakinta kambaryje 25 metus – visą tą laiką nematė jokių Saulės spindulių ir jokio įprasto socialinio bendravimo (Foto, Video, N-14)

Vienas policininkas taip apibūdino Monnier būklę ir jos lovą:

„Nelaimingoji moteris gulėjo visiškai nuoga ant supuvusio šiaudinio čiužinio. Aplink ją susidarė tam tikra pluta, sudaryta iš ekskrementų, mėsos, daržovių, žuvies ir supuvusios duonos fragmentų... Taip pat matėme austrių kiautų ir vabzdžių, bėgiojančių Monnier lovoje. Oras buvo toks troškus, o kvapas toks aštrus, kad negalėjome ilgiau pasilikti ir tęsti tyrimą.“

Kambaryje buvo taip tamsu, kad tyrėjai išlaužė lango užtvaras – tai buvo pirmas kartas, kai Blanche išvydo Saulės šviesą, praėjus net 25 metų. Ji tyrėjams pasakė, kad buvo prirakinta grandinėmis 25 ilgus metus ir gavo tik minimalų maisto kiekį, kad išgyventų. Jos sveikatos būklė buvo tokia prasta, kad ji svėrė vos 25 kilogramus ir ji neturėjo jėgų atsistoti ant kojų.

Kai ji buvo nuvežta į ligoninę, ji paminėjo, kaip nuostabu užuosti gaivų orą. Gydytojai minėjo, kaip neįtikėtina, kad jai pavyko išgyventi tokioje žiaurioje būsenoje ir tiek metų nejudėti.

Nelaimingosios likimas

Buvo apklausta visa Monnier šeima. Louise Monnier buvo suimta, tačiau praėjus 15 dienų po įkalinimo mirė nuo, valdžios manymu, širdies ligos, tačiau daugelis mano, kad ji apsinuodijo narkotikais.

Blanche brolis Marcelis Monnier bandė gintis sakydamas, kad jo motina buvo atsakinga už šį nusikaltimą. Nepaisant pateiktų įrodymų, Marcelis buvo nuteistas 15 metų, nes prisidėjo prie Blanche netinkamo elgesio ir įkalinimo, bet vėliau buvo išteisintas pagal apeliacinį skundą; jis buvo pripažintas psichiškai neveiksniu.

Net jei dabar Blanche buvo laisva, gyvenimas jai nebuvo lengvas. Dėl 25 metų įkalinimo Blanche atsirado didelių psichinių problemų ir sveikatos problemų, tokių kaip koprofilija, ekshibicionizmas ir šizofrenija. Dėl visų šių problemų ji buvo paguldyta į psichiatrijos ligoninę, kur 1913 metais mirė.