Vienintelė vieta Žemėje, į kurią 1000 metų negali įžengti nė viena moteris – ten patekti draudžiama net gyvūnų patelėms (Foto, Video)

Atono kalnas yra nedidelis pusiasalis Graikijos šiaurės vakaruose, kur moterims draudžiama atvykti iki 500 metrų nuo Atono kalno pakrantės. Ši sala kupina daug puikios istorijos, o dar įdomiau yra tai, kad per pastaruosius 1000 metų nedaug kas pasikeitė. 20-yje vienuolynų, išsibarsčiusių po salą, gyvena daugiau nei 2000 vienuolių iš įvairių pasaulio šalių.

Net visi vyrai, norintys aplankyti vienuolyną, turi praeiti griežtą patikrinimo procesą, kol jiems bus leista pasilikti tris naktis. Kiekvieną savaitę 100 ortodoksų vyrų kviečiami atvykti į piligriminę kelionę Atono kalne. Kiekvienas apsilankęs turi turėti švarų įrašą, priešingu atveju įėjimas draudžiamas.

Atono kalno istorija

Pirmą kartą I amžiuje po Kristaus čia apsigyveno vienuoliai, kurie ieškojo prieglobsčio nuo Romos imperijos persekiojimo. Didžiausia migracija įvyko VIII ir IX amžiais, kai Bizantijos imperija paskelbė įsaką, draudžiantį ortodoksų paveikslus, o vėliau ir kitus su stačiatikių krikščionybe susijusius dokumentus.

885 m. imperatorius Bazilijus I, dar žinomas kaip Makedonietis, norėjo pasiūlyti apsaugą vienuoliams, todėl sustabdė bet kokį neteisėtą perėjimą per Kserkso upę ir paskelbė Atono kalną šventa vieta, kur vienuoliai gali rasti prieglobstį.

Kol vienuoliai gyveno savo saloje neperžengę salos ribų, Bizantijos imperijai tai tiko. Ant Atono kalno gyvenantys vienuoliai taip pat buvo atleisti nuo mokesčių Bizantijos imperijai.

963 m., padedant generolui Nikeforui II Phokui ir prižiūrint šventajam Atanazui Atonitui, saloje buvo pastatytas pirmasis didelis Atonitų vienuolynas (Didžioji Lava).

Atonitas buvo Bizantijos vienuolis, įkūręs vienuolinę bendruomenę ant Atono kalno, dėl kurios susikūrė Atonitų ortodoksija – griežtesnis stačiatikių religijos pogrupis.

Kodėl draudžiama patekti moterims?

Maždaug tuo pačiu laikotarpiu, kai šventasis Antonitas buvo vienuolių vedliu saloje, jis nustatė tam tikras griežtas taisykles, kurioms vienuoliai turi paklusti visą likusį gyvenimą. Šventasis Atonitas buvo paskelbtas pirmuoju vienuolių monarchu, kuris nustatė aprašomąjį gairių sąrašą, atitinkantį šių ortodoksų vienuolių įsitikinimus.

Šios naujos šventojo Antonito nustatytos taisyklės buvo teisiškai priimtos 970 m., kai imperatorius Jonas I patvirtino vienuolių užrašytą tipiką. Tipikas yra liturginė knyga, kurioje pateikiami nurodymai apie Bizantijos apeigų tvarką ir kintamos Dieviškosios liturgijos giesmės. Joje vienuoliai paskelbė religinius įstatymus, kuriuos turėjo teisiškai vykdyti ir laikytis kiekvienas, artėjantis prie Atono kalno.

Tęsinys kitame puslapyje: