Problemos, su kuriomis susiduria laisvai samdomi darbuotojai: sunki pradžia ir priežastys, kodėl žmonės grįžta prie įprasto darbo

Dirbti sau tampa vis populiariau

Laisvai samdomas darbas ypač išpopuliarėjo pandemijos metu, kadangi didžioji dalis įmonių buvo priverstos perkelti savo biurus į virtualias erdves daug greičiau. Tuomet išnyko ir didžioji dalis skirtumų tarp laisvai samdomų ir įprastu grafiku dirbančių darbuotojų. Paragavę freelancerio gyvenimo, dalis žmonių netgi atsisakė įprastų darbų ir liko prie laisvo grafiko. G. Leksienės teigimu, dažnai būtent taip karjeras pradeda „M Capital“ darbuotojai: „Iš pradžių su mumis dažnai dirbama dėl papildomų pajamų, tačiau galų gale neretai liekame pagrindiniu pajamų šaltiniu ir mūsų kolegos tampa visiškais laisvadarbiais“, – sako ji.

Augantį savarankiško darbo populiarumą patvirtina Harvardo verslo mokyklos mokslininkų atliktos apklausos duomenys, parodę, kad net 90 proc. įmonių mano, kad pilnu etatu ir laisvu grafiku dirbančių darbuotojų junginys suteikia bendrovėms pranašumą prieš konkurentus.

Sunkiausia yra pati pradžia

Tačiau daugelis naujų laisvai samdomų darbuotojų ganėtinai greitai pameta rožinius akinius ir susiduria su šios rinkos veteranams jau gerai pažįstamomis problemomis: laiko ir biudžeto planavimu, mokesčių mokėjimu ir t. t.

„Skirtingai nei įprastame darbe, dirbant laisvai samdomą darbą, pajamos kiekvieną mėnesį gali būti tai mažesnės, tai didesnės, o kai kuriais atvejais netgi vyrauja sezoniškumas: daugeliui laisvai samdomų darbuotojų ruduo būna itin pelningas, o vasara – pastebimai ramesnė“, – pastebi G. Leksienė, bendradarbiaujanti su keliais šimtais laisvai samdomų finansų konsultantų.

Tą patvirtina ir patys freelanceriai. Renginių ir laidų vedėjas Aurimas Cibulskas sako, kad sunkiausia, jog būdamas laisvadarbiu niekada negali prognozuoti savo sėkmės ir gaunamų pajamų. Be to, jo teigimu, pačioje tokio darbo pradžioje visada atsiranda nenumatytų išlaidų reklamai ir kitoms būtinybėms: „Kadangi veiklą vykdau jau daugiau nei penkerius metus, ilgainiui supratau ir sezoniškumą, ir kada geriausia skelbti reklamą apie savo vykdomas paslaugas. Mano darbe planuojant finansus svarbiausia yra sekti užsakymų srautus. Žinoma, iš pradžių buvo daug sunkiau ir tam prireikė nemažai laiko“, – teigia patyręs renginių vedėjas.

Laisvai samdomi darbuotojai turi pratintis prie finansų planavimo

Ilgainiui dirbant laisvai samdomą darbą, daugeliui susiformuoja įprotis savo finansus planuoti, kadangi kitu atveju išlikti rinkoje paprasčiausiai pasidaro sunkoka. Neretai sunkumai susidūrus su finansų planavimu netgi tampa priežastimi, kodėl žmonės grįžta prie įprasto samdomo darbo.

G. Leksienės teigimu, nesėkmės ir grįžimo prie darbo, kuris pririša, yra įmanoma išvengti: „Laisvadarbiams galioja panašios taisyklės, kaip ir visiems kitiems žmonėms, tačiau tokiems darbuotojams tų taisyklių reikėtų laikytis kiek griežčiau. Visų pirma, reikėtų turėti bent 3 mėnesių įprastų išlaidų vertės piniginę sumą banko sąskaitoje „juodai dienai“. Taip pat derėtų atsidėti dalį pinigų mokesčiams, planuoti išlaidas į priekį ir, be abejo, investuoti. Visa tai neskamba labai sudėtingai, tačiau laikytis šių taisyklių be darbdavio pagalbos yra sunkiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – kalba ekspertė.

4 metus laisvai samdoma reklaminių kampanijų specialiste dirbanti Monika Štal sako, kad jai planuotis biudžetą labiausiai padėjo laiko sekimo programos: „Kai pradedi sekti savo darbo laiką su tokiomis programomis kaip „Toggl“, gali pastebėti, kurie klientai atnešą didžiausią pelną, o kurie tiesiog ryja tavo laiką. Tuomet galima keisti savo kainodarą ar netgi atsisakyti tam tikrų klientų. Na, ir be abejo, gan greitai supratau, kad visada reikėtų dalį mokesčių atidėti iš karto, kai klientai atsiskaito už darbus.“

Sunkiausia būna pavasarį

Lietuvos bankų asociacijos tyrimas šiemet parodė, kad Lietuvos gyventojų raštingumo indeksas yra 45 (iš 100) ir beveik 40 proc. apklaustųjų nurodė, kad per pastaruosius metus susidūrė su situacija, kai jų mėnesinės išlaidos viršijo pajamas. Dirbant įprastą darbą, tai nėra didelė problema, tačiau būnant laisvadarbiu, tokios išsilavinimo spragos smarkiai išryškėja: ypač daug laisvai dirbančių žmonių Lietuvoje susiduria su dideliais finansiniais sunkumais kovo–gegužės mėnesiais, kuomet prasideda individualios veiklos mokestinis laikotarpis ir už pradirbtus metus tenka sumokėti visus mokesčius.

Dalis žmonių šią problemą sprendžia paskolomis, kiti susimažina savo išlaidas iki minimumo ir taip gyvena kelis mėnesius, treti kreipiasi į VMI, siekdami galimybės sumokėti už mokesčius dalimis, pamiršdami, kad jau pamažu kaupiasi nauji mokesčiai. Taip daug kas netgi įklimpsta į skolas. Tiek finansinio raštingumo švietimo bendrovės „M Capital“ vadovė, tiek kalbinti freelanceriai sutinka, kad dirbantiems pagal IV, pinigus mokesčiams reikėtų atsidėti ir jų tiesiog neliesti.

Augant savarankiškai dirbančiųjų skaičiui, kartu populiarėja ir įvairios biudžeto planavimo programėlės, tačiau tam taip pat puikiai tinka tradicinė užrašų knygutė. Svarbiausia – kad biudžeto planavimas taptų įpročiu. Taip, tai gali būti naudinga ir dirbantiems pilnu etatu, tačiau laisvadarbiams tai yra būtinybė.