Po kilusio triukšmo vokiečių žodynas turėjo tikslinti žodžio „žydas“ reikšmę

Žodynai yra nuolat atnaujinami ir tikslinami, nes kalba yra gyva. Be to, keičiasi ir socialinės normos, istorijos interpretacijos, kultūra. Tai - visiškai natūralus procesas. Tačiau „Duden“ sudarytojai tikriausiai nesitikėjo, kad atnaujinta žodžio „žydas“ reikšmė sukels Vokietijos žydų nemalonę. Kas nutiko?

Na, žodyne buvo paminėta, kad kai kuriais atvejais „žydas“ („Jude“) gali būti naudojamas kaip diskriminacinis žodis, prisimenant Nacionalsocialistų partijos naudotą kalbą. Tai yra, „žydas“ gali būti naudojamas kaip įžeidimas. Kad to būtų išvengta žodynas siūlo sakyti „žydų tautybės žmonės“ ar „žydų tikėjimo žmonės“.

Vokietijos žydai tam iš karto ėmė prieštarauti, laikydami tokį apibrėžimą nesąmone. Nors jie pažymėjo, kad „Duden“ norai yra taurūs, nereikėtų įtvirtinti „žydas“ naudojimo kaip diskriminacinio. Net jei šis žodis mokyklų kiemuose naudojamas kaip įžeidimas, žodynas neturėtų tam suteikti didelės reikšmės.

„Ar galima sakyti „žydas“? Taip“, patvirtino Danielis Botmannas, Centrinės Žydų Tarybos direktorius. Žydai šį žodį naudoja patys, todėl jo vengimas vien dėl to, kad kartais jis panaudojamas kaip įžeidimas, jiems atrodo nelogiškas.

Ir „Duden“ sureagavo. Apibrėžimas buvo atnaujintas pažymint, kad istoriškai „žydas“ vartojimas buvo diskusijų tema, bet dabar nėra laikomas problematišku. Čia taip pat pažymima, kad Centrinė Žydų Taryba Vokietijoje, kuri turi šį žodį savo pavadinime, pritaria jo vartojimui.