Suomijos karas
.


Tarp visų Hitlerio sąjungininkų suomiai užėmė ypatingą vietą. Jų karas prieš Sovietų Sąjungą baigėsi kitaip nei Rumunijos, Bulgarijos ar Vengrijos. Nors pastarosios valstybės 1945 metais pateko į sovietų įtakos zoną, Suomijoje niekada nebuvo įdiegtas prosovietinis socialistinis režimas.


Kai karo Ukrainoje grėsmė dar tik sparčiai augo, daug kas prakalbo apie galimai vieną didžiausių Vladimiro Putino tikslų - finlandizuoti Ukrainą. Bet ką tai reiškia?


Antrojo pasaulinio karo metu Sovietų Sąjunga ant Švedijos miestų ir kaimų – tarp jų ir sostinės Stokholmo, numetė daugiau nei šimtą bombų.


Sovietų Sąjungai 1939 metais užpuolus Suomiją, kaimyninėje Švedijoje kilo kaimynei padėti užsidegusių savanorių judėjimas. Apie 8 tūkstančiai švedų netrukus įsitraukė į Žiemos karą ir kovojo Suomijos pusėje.


Suomijos vardas dažnai minimas teigiant, jog turėtume į ją lygiuotis. Neretai siekdami diegti tam tikras pataisas ar naujoves politikai semiasi patirties ir idėjų būtent iš šios valstybės.


„Švedų dalinio kariai mūšiuose parodė tokį didvyriškumą, kokio buvo galima tikėtis tik iš suomių, ginančių savo tėvynę“ – knygoje „Stebuklas prie Talio ir Ihantalos: lemtingas Suomijos mūšis“ rašo Mika Kulju.


Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Antrasis pasaulinis karas“ naujieną – Mikos Kulju knygą „Stebuklas prie Talio ir Ihantalos: lemtingas Suomijos mūšis“. Dėl 1939 m. pabaigoje tarp SSRS ir Suomijos įsiplieskusio Žiemos karo Maskvai taip ir nepavyko sovietizuoti Suomijos – paversti dar viena „broliška respublika“. Didvyriškai pasipriešinę suomiai, nors ir prarado dalį teritorijų, atlaikė daug kartų galingesnės ir turinčios nepalyginti didesnę technikos galią Raudonosios armijos spaudimą.
|
||