Rusijoje įsiplieskė skandalas dėl Lietuvos vėliavos spalvų: raudona – tai lietuvių tautos kraujas, pralietas kovojant su rusų okupantais

Portalo 15min.lt redakciją pasiekė oficialus Rusijos leidyklos „KompasGid“ laiškas, kuriame pateikiamas leidyklos vyriausiojo redaktoriaus Vitalijaus Ziusko komentaras dėl susidariusios situacijos.

Skandalas kilo, kai leidykla išleido S. Bednar knygą „Pasaulio vėliavos vaikams“ ir ją knygyne pamatė Rusijos Valstybės Dūmos deputatas, priklausantis partijai „Vieningoji Rusija“, Aleksandras Chinšteinas.

Savo „Twitter“ paskyroje jis piktinosi: „Užėjau į knygyną „Maskva“. Pagrindiniame stende guli ši knyga vaikams. Pradėjau vartyti. Pasirodo, raudona spalva Lietuvos vėliavoje – kraujas, kurį lietuvių tauta praliejo kovodama su rusų okupantais. Už tokias knygas aš rankas ir kojas nuraučiau. Jau rytoj nusiųsiu užklausą prokuratūrai, reikalausiu išimti iš prekybos tokią tikrai rusofobišką knygą ir nubausti leidėjus. Fašistai!“

Kaip tvirtina leidyklos atstovai, to pakako, kad knygynai skubiai ir be jokių paaiškinimų nutartų knygomis nebeprekiauti ir grąžinti jas leidėjams. Todėl leidyklos vadovai nusprendė išplatinti oficialų pranešimą.

Taip pat pažymima, kad jau kitą dieną po parlamentaro žinutės (ji buvo išplatinta liepos 8 dieną), leidėjams teko vykti aiškintis į prokuratūrą, nors Rusijos žiniasklaida tvirtina, jog A. Chinšteinas į prokurorus nesikreipė.

Vyriausiasis „KompasGid“ redaktorius V. Ziusko savo pranešime tvirtina, kad leidykla apgailestauja, jog emocionalus „Vieningoji Rusija“ atstovo pasisakymas viešojoje erdvėje suformavo vienpusišką nuomonę apie konflikto priežastį. „Mes nusivylę, kad neatidus požiūris į istoriją ir rusų kalbą ne tik sukėlė skandalą, bet ir nulėmė, jog polemika apie vaikišką knygą „Pasaulio vėliavos vaikams“ yra įžeidi bei nepriimtina šiuolaikinei visuomenei“, – teigiama pranešime.

Leidykla tikina, kad knygoje kalbama apie visų pasaulio vėliavų kilmę, todėl nei knygos autorė, nei leidykla negali būti kaltinami istorijos politizavimu. Redaktorius taip pat pabrėžė, kad Valstybės Dūmos deputatas net nepasivargino tiksliai pacituoti knygos tekstą, nes esą ten minimi ne tik rusų okupantai, bet ir vokiečių. Tokiu būdu knygos autorė keliomis eilutėmis pasistengė nupasakoti lietuvių laisvės kovas nuo gilių viduramžių iki pat 1918 metų, kai dabartinė vėliava pirmą kartą tapo oficialiu šalies simboliu.

„Bet kuris nepriklausomas ekspertas patvirtins, kad kaltinimai autorei (taip pat ir leidyklai) rusofobija, sovietų karių įžeidimu ir t. t., keliami deputato A. Chinšteino, yra nepagrįsti“, – pranešime rašo leidyklos vyr. redaktorius.

Taip pat pastebima, kad Rusijos knygų leidybos rinkoje susiklostė sudėtinga situacija, jeigu vieno niekuo nepagrįsto politiko pareiškimo pakanka, kad platintojai ir pardavėjai nuspręstų atsisakyti išleistas knygas platinti, net nesivargindami blaiviai įvertinti situaciją.

Arvydas Anušauskas: tai viena iš analfabetizmo apraiškų, kurių gausu Rusijos Valstybės Dūmoje

Seimo nario, istoriko Arvydo Anušausko teigimu, vėliavų spalvų interpretacija turi savo istoriją ir ji nebūtinai tokia, kaip parašyta šitoje knygoje. „Paprastai vėliavos spalvos asocijuojamos su tam tikra nacionaline tradicija, kokios spalvos vyravo. Kaip žinia, dėl dabartinės trispalvės buvo ilgai svarstoma ir norėta šiek tiek niūresnių spalvų suteikti, bet vis dėlto priimta vėliava tokia, kokia yra dabar. Kodėl tokios spalvos vyrauja, atspirties reikia ieškoti etnologijoje, nacionalinėje tradicijoje. Istoriniai faktai, kurie buvo paminėti dėl vėliavos spalvos, yra interpretacija, kuri nėra neteisinga, bet tiesiog interpretacija“, – tikino A. Anušauskas.

Vis dėlto toks Rusijos Valstybės Dūmos deputato viešas pareiškimas A. Anušausko itin nenustebino. „Jeigu kalbėtume apie tą analfabetizmą, kurioje Rusijos Valstybės Dūmoje apstu, manyčiau, šiuo atveju tai viena iš to analfabetizmo apraiškų. Žmogus yra paveiktas savo paties sukurtų ideologinių mitų, kuriuos dabar per Rusijos valdžios institucijas mėginama platinti Lietuvos atžvilgiu ir tarptautinėje erdvėje, ir pačioje Rusijoje. Tai toks daugiau politinis-isterinis pareiškimas“, – teigė A. Anušauskas.