Garsus bankininkas ir analitikas be nutylėjimų ir užuolankų: „faktai kalba, kad Vokietija – tai skęstantis laivas“

– Aktyviai remiate Vokietijos darbininkų teisę į atstovą įmonių priežiūros taryboje tam, kad darbininkų atstovas dalyvautų priimant esminius sprendimus. Tai – socialdemokratams būdinga idėja.

– Tai yra veiksminga. Tai yra puiki sistema, kurią turime. Pavyzdžiui, Prancūzijoje kyla didžiulių konfliktų tarp darbo jėgos ir vadovybės. Rengiami streikai, masiniai atleidimai iš darbo. Breisgau Freiburge veikia nemažai gamyklų, dėl su darbo disciplina ir kokybe susijusių problemų pasprukusių iš Prancūzijos Elzaso regiono (anksčiau priklausiusio Vokietijai). Vis tik efektyvi Vokietijos sistema dabar atsidūrusi pavojuje dėl mūsų pačių kultūrinių konfliktų.

– Kokia yra esminė problema, kurią Vokietija privalo išspręsti tam, kad šalyje gyvenantys musulmonai priimtų vokiškas vertybes, švietimą, vyrų ir moterų lygybės idėjas ir pan.? Ar svarbu išskaidyti glaudžių bendruomenių getus?

– Ne. Problema neatsirado staiga. Vokietija – tai skęstantis laivas. Jei prisimenate didžiulę estų kelto katastrofą, įvykusią 1994 m. Baltijos jūroje, kokia buvo pagrindinė įgulos kapitonui tekusi užduotis? Savaime suprantama, pumpuoti lauk vandenį buvo svarbu, tačiau esminis dalykas buvo sustabdyti plūstantį vandenį. Vokietija turi sustabdyti nelegalią imigraciją.

Turime kontroliuoti sienas su Italija, Austrija, žvelgiant toliau – Europą nuo Afrikos skiriančią ribą. Jei tam reikalingi konstitucijos pakeitimai, imkimės šios užduoties įgyvendinimo. Jei kurie nors partneriai Europoje mūsų nepalaiko, bendradarbiaukime su kitais partneriais.

Maža to, galiu pasakyti štai ką: jei reikia, nelegalūs imigrantai turi būti laikomi sulaikymo centruose. Jei yra poreikis, pasienio kontrolei įgyvendinti pasitelkime kariuomenę. Valdžios veiksmams trūksta strateginės dedamosios.

– Ką [Vokietijos] kanclerė [Angela] Merkel atsako į reikalavimus uždaryti pasienį?

– Na, jos atsakymus esu išmokęs atmintinai. Ji sako štai ką: 1) pasaulis yra sudėtingas, todėl neturėtume ieškoti paprastų sprendimų; 2) Vokietijos praeitis labai bloga, todėl negalima sulaikyti nelegalų; 3) galime veikti tik bendru sutarimu su Prancūzija; 4) kiekvienas veiksmas turi atitikti ES teisės aktus ir žmogaus teises; 5) moderniame pasaulyje nėra sienų; 6) vokiečiai niekada nestatys sienos (Mauer).

Vis tik Berlyno siena buvo visiškai kitokia. Ji buvo reikalinga Rytų Vokietijos gyventojams atskirti, kad šie liktų komunistinėje Vokietijoje. Mums reikalinga tvora tam, kad neįsileistume nelegalų. Štai todėl daugybė vokiečių savo šalies vadovybę lygina su Rusijos valdžia, Taip, Rusijos vadovybė priima daugybę visų tų kvailų sprendimų, kuriuos atspindi ekonominė situacija, kurioje atsidūrę šios šalies gyventojai.

Vis tik rusai gina savo sienas, kovoja, kai to prireikia, o štai Vokietijoje pasiryžimo kovoti nėra.

– Kai kurie Angelą Merkel vadina vienintele Europos viltimi, lyginant su Prancūzijos, Italijos ar [Didžiosios] Britanijos lyderiais.

– Ji neatsižvelgia į vokiečių interesą. [Angela] Merkel į Vokietijos kuriamą Europą žvelgia kaip į didelį Reichą. Įtariu, kad frau Merkel žvelgė į imigrantus kaip į puikų šansą suvienyti Europą ir kaip į galimybę Vokietijai prisiimti didelę naštą, kuria vėliau būtų galima remiantis solidarumo principu pasidalinti su kitomis valstybėmis.

Prancūzai savo ruožtu mato visiškai kitokią Europą – tokią, kurioje Vokietija kitoms šalims duos pinigų įsigyti norimų produktų. Prancūzai nepaisydami visų kitų dalykų seka paskui savo vadą.

Taigi norėdama tapti didžia Europos vienytoja, kaip Helmuthas Kohlis, A. Merkel turėtų kur kas labiau ginti vokiečių interesus.

– Ilgametis Europos Komisijos (EK) narys iš Estijos Siimas Kallasas yra minėjęs, kad nepaisant to, kad Europoje gyvenančių musulmonų bendruomenių narių išsilavinimo rodikliai nesiekia šalies, kurioje jie gyvena, standarto, o tai savo ruožtu atsispindi vertinant vietą darbo rinkoje, vis tik jie demonstruoja išskirtinį atsidavimą savo bendruomenei ir šeimai. „Mečetės yra pilnos, o krikščionių bažnyčios palyginti tuščios“, - konstatavo S. Kallasas. Panašiais įspūdžiais dalinosi ir mūsų korespondentai, pabuvoję keliose nepripažįstamose aneksuotos „Novorosijos“ teritorijose. Nepaisant prastų materialinių sąlygų žmonės demonstruoja išdidumą ir patriotiškumą.

– Būčiau linkęs brėžti paralelę su nacionalizmu, kuris taip pat sukuria stiprią emociją, kurią galime fiksuoti ir futbolo varžybose. Vis tik nacionalizmas kyla iš ganėtinai primityvaus susiskirstymo, kai dalis visuomenės tampa „mumis“, o kiti virsta „jais“. Sveikoje visuomenėje nacionalizmas tampa nebeveiksnus. Jei esi sveikas, tau nereikia gydytojo skirtų vaistų.

– Turime dar vieną ypatingą klausimą, skirtą Spektr.press internetinio žurnalo skaitytojui. Kaip jau minėjote, Vokietijoje rusų tautybės imigrantai noriai integruojasi, mokosi kalbos, pagarbos demokratinėms visuomenėje gerbiamoms teisėms, jaučia poreikį lavinti savo vaikus pagal Vokietijos visuomenės taisykles. Įdomu pastebėti, kad ir po 25 metus trukusio bendro gyvenimo Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje – didžioji rusų imigrantų dalis ir toliau puoselėja šiltus jausmus Kremliaus valdžiai ir kritiškai žvelgia į liberaliąsias vertybes, Europos Sąjungą ir JAV. Estijoje vietinis rusų tautybės jaunimas vis dar susiduria su darbo pasiūlymų ribotumu dėl prasto estų kalbos žinojimo.

– Pirma, rusų tautybės gyventojai Baltijos šalyse nėra imigrantai. Jie – Sovietų Sąjungos socialistinių respublikų gyventojai, atsidūrę šiose šalyse iki joms atgavus nepriklausomybę. Rusai sovietinėje sistemoje buvo tapę Herrenvolk.

XX a. devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose Vokietijoje taip pat fiksuotas pavolgio vokiečių antplūdis iš Sovietų Sąjungos, kurių dalis buvo visiškai kultūriškai rusifikuoti, nepaisant jų turėtų vokiškų šaknų. Vis tik jie neilgai trukus susirado darbą, įgijo kalbinių įgūdžių ir integravosi į Vokietijos visuomenę. Žinoma, kartu atvyko ir rusų mafija, tačiau tai jau kita istorija.

Šis interviu imtas po Taline vykusios konferencijos, skirtos žmogaus teisių temai gvildenti. Konferencijos organizatorius – Estijos žmogaus teisių centras, renginyje dalyvavo garbūs svečiai – Michailas Chodorkovskis ir Thilo Sarrazinas.

Renginio atidarymo ceremonijoje Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid pasirašė pirmąjį Europoje „Magnickio įstatymą“, draudžiantį į Estijos teritoriją atvykti užsienio šalių piliečiams, prisidėjusiems prie žmonių persekiojimo pasitelkiant korumpuotą teisinę sistemą.