Lenkijos imperija XX a. pradžioje: kas būtų, jei lenkai 1920m. būtų puolę iki pat Maskvos ir koks likimas turėjo ištikti Lietuvą?

Diskusijos dėl Lietuvos ir Lenkijos santykių XX amžiaus 3-iajame ir 4-ajame dešimtmetyje tiek tarp profesionalių istorikų, tiek tarp žmonių, besidominčių istorija, netyla iki šiol. Tai turbūt bene viena populiariausių aptariamų temų.

Piotras Zychowiczius, tėvynėje garsėjantis kontroversiškomis koncepcijomis, šioje knygoje mėgina ieškoti atsakymų, kodėl 1919–1920 metais bolševikams pavyko išsilaikyti valdžioje, kokį vaidmenį galėjo suvaidinti atsikurianti Lenkijos valstybė sugriaudama bolševizmą Rusijoje ir ko ji nepadarė.

Naudodamasis alternatyviosios istorijos metodais autorius aprašo galimus įvykius: kas būtų nutikę, jeigu Józefo Piłsudskio vadovaujama Lenkijos kariuomenė po pergalės prie Varšuvos 1920 m. būtų ne sustojusi, bet tęsusi puolimą iki pat Maskvos. P. Zychowiczius apgailestauja, kad J. Piłsudskiui neužteko ryžto sunaikinti bolševizmą Rusijoje ir nepavyko sukurti Lenkijos imperijos su 1772 m. Abiejų Tautų Respublikos sienomis.

Šios knygos rankraštis leidykloje gulėjo kelerius metus. Ilgai svarstyta, ar verta ją leisti, nes prieštaringus jausmus sukėlė imperialistinis požiūris ir atvirai antilietuviški trečiosios dalies 11 ir 12 skyriai. Vis dėlto nusprendėme, kad Lietuvos visuomenei svarbu žinoti dabartinės lenkų jaunosios kartos istorikų požiūrį į jautrius abiejų valstybių XX a. pirmosios pusės tarpusavio santykių klausimus, nuoširdžiai tikėdamiesi, kad mūsų dienų Lenkijoje tokie vertinimai nėra gajūs.

Vadindamas nacionalizmą viena XX a. rykščių, sutrukdžiusių atgaivinti šlovingą ir daugiatautę Abiejų Tautų Respubliką, autorius, kalbėdamas apie lietuvius, vadovaujasi dar radikalesniais – šovinistiniais – vertinimais. Pašiepdamas lietuvių norą turėti savo etninę valstybę ir vietoj jos siūlydamas „federacijos modelį“, P. Zychowiczius iš esmės kalba ne apie galimą lygiaverčių tautų sąjungą, o apie imperiją, kurioje lenkų kalba ir kultūra dominuotų kitų etnosų sąskaita. Taip, tarsi griausmingai smerkiant nacionalizmą, iš esmės vadovaujamasi didžialenkiškomis imperinėmis bei mesijanistinėmis koncepcijomis.

Nesiimkime spręsti, sąmoningai ar pasąmoningai autorius tai daro, tačiau P. Zychowicziui taip ir nepavyko atsikratyti šališkumo, vienpusiško istorinių įvykių vertinimo bei kategoriškos retorikos.  

Piotr Zychowicz. Piłsudskio–Lenino paktas. Iš lenkų kalbos vertė Aldona Baliulienė. – Vilnius: Briedis. – 424 p. iliustr.