Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės

Naudingi patarimai. Ką turėtų žinoti kiekvienas pirkėjas apie savo teises

2008-10-13 (25) Rekomenduoja   (50) Perskaitymai (330)
    Share

Pirkimai ir pardavimai šiais laikais tapo neatskiriama žmonių gyvenimo dalis, tačiau ne visada pasiseka gauti kokybiškas prekes. Ir jei dažnas pardavėjas (ypač Lietuvoje) paprastai sugeba „išlipti iš balos sausas“, tai pirkėjui, net ir akivaizdžiai apgautam, dažnai pritrūksta žinių ir energijos su tuo kovoti. Tačiau be aktyvių ir sąmoningai suvokiančių savo teises pirkėjų situaciją nesikeis. Tad mes pristatome vieną interneto platybėse aptiktą panašią istoriją ir vietoj išvadų pateikiame patarimus ir rekomendacijas, suderintas su Lietuvos teisine sistema ką ir kaip reiktų daryti tokiu atveju.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pradėsime straipsnį nuo istorijos, nutikusios pačiam teksto autoriui – Edvardui. Kadangi portalo redakcija negali garantuoti, kiek šioje istorijoje yra tiesos ir be to, nenorėdama publikuoti nei reklamos, nei antireklamos, neminėsime pardavėjo įmonės pavadinimo. Tuo labiau, jog ne toks yra mūsų tikslas – mus svarbiau supažindinti su galima (ir tikėtina, gana dažna) situacija ir pateikti tiek autoriaus pasirinktą sprendimo būdą, tiek ir galimas teisines priemones. Na, o kas norės paskaityti istorijos „originalą“, ją gali peržiūrėti autoriaus bloge.

Kas skaitote mano blogą, turbūt žinote, kad prieš kažkiek laiko maniškis „Lenovo“ susipyko su savimi ir pradėjo nenormaliai krautis. Kadangi esu šioks toks teisininkas, peržiūrėjau Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą ir Ūkio ministro įsakymą dėl daiktų grąžinimo taisyklių. Ten rašo, kad jei man yra parduota nekokybiška prekė, turiu teisę:

  • pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybės preke;
  • atitinkamai sumažinti prekės kainą;
  • per protingą terminą neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus;
  • atlyginti prekės trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus trūkumus pašalino vartotojas pats ar trečiųjų asmenų padedamas;
  • vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus.

Ką gi, pasirinkau paskutinįjį variantą - nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį (jiem kompas, man pinigai). Savaitgalį nuvykstu į prekybos centrą ir man informacijoje paaiškina, kad jų servisas savaitgaliais nedirba (man serviso nereikia, aš kompo neremontuosiu, man reikia tik pinigų. Jei galiu su jais sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį savaitgaliais, tai kodėl negaliu nutraukti? Tskant, nesilaikom įstatymo) Na nieko nepadarysi. Gerai, kad konsultantas pasiūlo nuvykti į “IBM” ir patikrinti, kas ten negerai (kodėl aš, klientas, turiu kur nors važiuoti? Šitas reikalavimas grynai iš oro nupaišytas, bet visgi, kaip paaiškėjo vėliau, gerai, kad nuvažiavau).

„IBM“ iš manęs vakare maloniai paima kompą ir kitos dienos ryte skambina, kad jau galiu atsiimti. Nuvykus į „IBM“, ateina technikas ir paaiškina, kad kompui kažkas neaiškaus - lyg ir viskas gerai, bet neveikia (Kažkas blogai su visa serija. Iš JAV man „Lenovo“ technikas parašė, kad šiuo metu ardo kompą ir absoliučiai neraukia, kas jam tiksliai gali būt). Išrašo raštą, kad nustatytas pagrindinės plokštės maitinimo kažkas.

Nuvarau atgal į prekybos centrą, ten man vadybininkas sako: „- rašyk raštą“. Parašau, kad reikalauju nutraukti sutartį. Jis iš manęs paima kompą ir sako, kad po 10 dienų paskambins. Man žabtai atvepo – „iš kur tos dešimt dienų“? Jis ramiu veidu

- “įstatymas man tai leidžia”.

Mhm? Ištraukiu įstatymą: “parodykit”. Jis paima įstatymą, pavarto, ir nueina prie savo stalo:

-Per tris dienas duosim žinot.

-???!!!

- Nieko negaliu padėt, tokia tvarka.

- Kvieskit direktorių.

- Pietauja ( 14.10 - neblogas direktorius)

Sakau, kad niekur neisiu, kol negrąžinsit pinigų. Susitariam, kad jis per valandą susiskambins su “Lenovo” ir išsiaiškins kame bėdos. Ok, nueinu į “Rimi” apsipirkti. Po valandos ateinu vėl, o jis ramiu veidu - trys dienos. Ką gi, rašom raštą Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai. Vadybinkas:

- rašykit, per dešimt dienų apsvarstysim ir tada darykit ką norit.

-ne dešimt dienų dienų, o per tris jūs, kartoju, jūs turėsit kreiptis dėl ekspertizės į inspekciją, jei ne, jum <...>(nebeišlaikė nervai) administracine tvarka.

Gerai, kad servise tuo metu buvo ir direktorius. Jis priėjo ir kiek normaliau išsiklausinėjo, kas, kodėl ir kaip. Sako, vadybininkui:

- paskambinai “Lenovo”?

- nea, mailą parašiau.

-na ir ką?

- neatrašo.

-tai skambink! (Vadybinkas muistosi ir bėga nuo telefono)

Po kiek laiko paskambina.

- Na sakė, kad sugedęs maitinimo adapteris ir wireless.

Stovim apšalę su direktorium jau - prie ko čia wireless ir adapteris, jei kompas nesikrauna (šiaip wireless ir adapteris veikia kuo puikiausiai)?

-Ką žinau. Jum čia “IBM’e” labai neaiškiai parašė ar gedimas ne mažareikšmis

(Civilinis Kodeksas numato, kad jei gedimas mažareikšmis negalima nutraukti pirkimo-pardavimo sutarties).

Tada dar pusvalandis aiškinimosi, kad kompiuteris neįsijungia ir tai nemažareikšmis gedimas. Jie man pradėjo aiškinti, kad jei priims kompą atgal, bus sunku tartis su „Lenovo”, kad kompą paimtų iš jų, juolab, kad niekad jokių reikalų neturėjo su „Lenovo“ - pirmas sugedęs jų „Lenovo” (paglostė savimeilę). Aš jiems į dantis įstatymą - “koks mano reikalas, kad jūs su “Lenovo” nesusitarsit?”.

Po kokio pusvalandžio išsiaiškinom, kad jiems reikia serviso rašto, kad gedimas ne mažareikšmis. Tris kartus perklausiau ar tikrai to užteks ir nulėkiau į “IBM”. Viską iš pradžių išaiškinau administratorei, ši nedelsiant atsiuntė techniką, kurio pirmi žodžiai po “Sveiki, kas nutiko?” buvo:

- Siųskit <..> tą prekybos centrą!

Iškart parašė, kad gedimas “kritinis (nemažareikšmis)” ir dar antspaudą uždėjo (viskas užtruko, kokias dvi minutes). Tuomet atgal į prekybos centrą. Vadybininkas aiškiai tikrai nesitikėjo, kad tokį raštą gausiu, skambina direktoriui ir klausia ar galim atiduot pinigus. Direktorius sutiko ir tuomet pinigus atgavau…

Ką čia parašiau, tai gal tik koks dešimt procentų to kas vyko išties, nes į prekybos centrą atvykau apie pusę antros, išvykau pusę šešių.

Aš tiek laiko užtrukau, nors ir žinojau savo teises, tačiau ten sutikau žmonių, kuriuos maustė kaip reikia (Pora nusipirko kažkokią “Nokia” su navigaciją, pasirodo tos navigacijos net nėra. Tuomet juos siuntė kažkur, o jiems grįžus dar kažkur. Moteris su sugedusiu spausdintuvu sakėsi ateinanti trečią kartą ir nieko jai gero nepadarė. Žmogus, kurio pelytės remontas užtruks “dvi savaites geriausiu atveju, bet greičiausiai ilgiau”)

Esmė ta, kad yra gerai turėti eksperto raštą. Jei yra eksperto raštas, jie nebelabai gali padaryti, nes pranašumas jūsų pusėje.

Jei jums kažkoks prietaisas nieko nerodo, jokiu būdu nereikalaukite taisyti, o reikalaukite pinigų ar pakeisti prekę (). Tai jums padės staupyti laiko ir pinigų. Jei sako, kad: “matom, kad sugedęs, galit remontuot, bet pinigų neatiduosim”. Pasiūlykit kreiptis į Valstybinei ne maisto produktų inspekciją ir pradėkit rašyt raštą dėl ekspertizės. Jei ir tada nesusipras, tuomet įteikite ir pareikalaukite kopijos su firmos atstovo parašu ar išrašo, kad jie gavo reiklalavimą kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Ir priminkite jiems, kad jie dabar PRIVALOMA tvarka turi kreiptis per tris darbo dienas į inspekciją ir informuoti jus. Inspekcija myli vartotojus ir greičiausiai ekspertizė bus jūsų naudai. Jei jie nesikreips į inspekciją, kreipsitės Jūs ir tuomet jie rūkys, oj kaip rūkys (dėl to kaip įrodymo reikia kopijos su parašu).

Lietuvos įstatymai pakankamai neblogai gina vartotoją. Kadangi vartotojas yra silpnesnioji šalis, įstatymų leidėjai mano, kad pardavėjai gali piknaudžiauti savo teisėmis(O jie taip dažnai taip ir daro!). Bėda ta, kad paprastas vartotojas nelabai žino savo teises ir dėl to būna išnaudojamas. Pirmiausia apžvelgsiu pagrindinius teisės aktus, kurie reglamentuoja nekokybiškų prekių grąžinimą, tai būtų Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Ūkio ministerijos įsakymas „Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklės“. Dabar pacituosiu LR CK, per kokį terminą galima reikšti pretenzijas dėl daiktų trūkumo

6.338 straipsnis. Terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti

1. Kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus.

2. Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Terminas reikalavimams dėl gabenamų ar paštu siunčiamų daiktų trūkumų pareikšti skaičiuojamas nuo daiktų atgabenimo į paskirties vietą dienos.

3. Kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Jeigu komplektuojamajai detalei taikomas trumpesnis negu pagrindinio gaminio kokybės garantijos terminas, tai reikalavimas dėl komplektuojamosios detalės trūkumų gali būti pareikštas per pagrindinio gaminio kokybės garantijos terminą. Jeigu komplektuojamajai detalei taikomas ilgesnis negu pagrindinio gaminio kokybės garantijos terminas, tai reikalavimas dėl komplektuojamosios detalės trūkumų, kurie pastebėti per garantijos terminą, gali būti pareikštas nepaisant to, kad pagrindinio gaminio kokybės garantijos terminas pasibaigęs.

4. Reikalavimus dėl daikto, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, trūkumų pirkėjas gali pareikšti, jeigu jie nustatyti per daikto tinkamumo naudoti terminą.

5. Kai sutartyje nustatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybės garantijos terminas ir daikto trūkumai nustatyti pasibaigus šiam terminui, tačiau nepraėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl iki daikto perdavimo atsiradusių priežasčių, už kurias atsako pardavėjas.“
Taigi, jei jūs nusipirkote kokį daiktą, kuris iš esmės buvo blogas (nekokybiškos medžiagos, vidinis defektas), jūs turite įstatymo numatytą dviejų metų garantiją, nesvarbu kokią suteikia pardavėjas, tačiau kitais atvejais bus taikoma pardavėjo nustatyta garantija.

O kaip dėl prekių grąžinimo? Pacituosiu ir CK (kiek nemažai skaitymo, bet jei eisit „kariaut“ pasiskaitykit, je ne, tiesiog eikit prie išvadų):  

6.363 straipsnis. Daikto kokybė ir pirkėjo teisės, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas

1. Parduodami daiktai turi būti saugūs. Daiktų saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą).

2. Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir daikto pirkimo–pardavimo sutartyje. Draudžiama parduoti daiktus, kurių tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs.

3. Daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sąlygas, jeigu:

  • 1) daiktas atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus;
  • 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami;
  • 3) daiktas atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės.

4. Pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas (išskyrus maisto produktus), turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą reikalauti iš pardavėjo:

  • 1) pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu;
  • 2) atitinkamai sumažinti prekės kainą;
  • 3) per protingą terminą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus;
  • 4) atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus trūkumus pašalino pirkėjas pats ar trečiųjų asmenų padedamas.

5. Visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą.

6. Pakeisti techniškai sudėtingą ir brangią prekę pirkėjas turi teisę reikalauti, jeigu tos prekės kokybei nustatyti reikalavimai iš esmės pažeisti.

7. Jeigu daikto trūkumų negalima pašalinti dėl daikto savybių (maisto prekės, buitinės chemijos prekės ir kt.), tai pirkėjas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti pakeisti tokį netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti daikto kainą.

8. Pirkėjas vietoj šio straipsnio 4–7 dalyse numatytų reikalavimų gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Šiuo atveju netinkamos kokybės daiktą pardavėjo reikalavimu pirkėjas turi grąžinti pardavėjo sąskaita. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių.

9. Išreikalauti sumokėtą kainą pirkėjas šio straipsnio numatytais atvejais gali per dvejų metų ieškinio senaties terminą.

10. Vartotojų teises ginančios institucijos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę savo iniciatyva ginti vartotojų teises, pažeistas dėl netinkamos kokybės daiktų pardavimo.“

Ir Ūkio ministro įsakymą:

"4. Jeigu pirkėjui buvo parduota netinkamos kokybės ne maisto prekė ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jos trūkumų, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti:

4.1. pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybės preke;

4.2. atitinkamai sumažinti prekės kainą;

4.3. per protingą terminą neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus;

4.4. atlyginti prekės trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus trūkumus pašalino vartotojas pats ar trečiųjų asmenų padedamas;

4.5. vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus.

5. Prekės kokybės garantiją nustato prekės pardavėjas.

6. Prekės keičiamos ar grąžinamos prekės pirkimo vietoje ar kitoje pardavėjo nurodytoje, pirkėjui patogioje vietoje. Pirkėjas pardavėjui pateikia raštišką prašymą, kuriame nurodo prekės trūkumus ir pirkėjo pasirinktą vieną iš šių taisyklių 4 punkto reikalavimų. Prie prašymo pridedama kasos aparato kvitas ar pirkimo-pardavimo kvitas, arba kitas prekės pirkimą-pardavimą iš šio pardavėjo patvirtinantis dokumentas ir garantinis dokumentas (jeigu parduotai prekei nustatytas kokybės garantijos terminas).

7. Jeigu pirkėjas nepateikia kasos aparato kvito arba kito nustatyta tvarka išduodamo prekės pirkimą-pardavimą iš šio pardavėjo patvirtinančio dokumento, prekė keičiama arba vykdomi kiti pirkėjo nurodyti šių taisyklių 4 punkto reikalavimai tik pardavėjui sutikus.

8. Kilus nesutarimams tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl prekės kokybės, pardavėjas, gavęs raštišką pirkėjo prašymą, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos (toliau - Valstybinė ne maisto produktų inspekcija) dėl prekės kokybės įvertinimo, o gavęs iš jos raštu pateiktas išvadas nedelsdamas apie tai pranešti pirkėjui.

9. Jeigu pardavėjas nevykdo šių taisyklių 4 ar 8 punktuose nurodytų reikalavimų, pirkėjas dėl prekių kokybės įvertinimo gali kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, o gavęs iš jos raštu pateiktas išvadas apie tai pranešti pardavėjui.

10. Prekės kokybės įvertinimo išlaidos apmokamos teisės aktų nustatyta tvarka.

11. Pardavėjas ir/ar pirkėjas, jeigu pageidauja, gali dalyvauti įvertinant prekės kokybę.

12. Dideles ir sunkias (daugiau kaip 10 kg svorio) netinkamos kokybės ne maisto prekes kokybei įvertinti, keisti, taisyti ar grąžinti veža pardavėjas, jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip. Tokių prekių kokybė gali būti įvertinama ir pirkėjo namuose.

13. Jeigu pardavėjas įrodo, kad prekės trūkumų atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė prekės naudojimo ar saugojimo taisykles, tokia prekė nekeičiama, neatlygintinai trūkumai nešalinami ir pinigai negrąžinami.“

Civilinis kodeksas apibrėžia kiek plačiau, kas yra kas, o Ūkio ministro įsakymas konkretizuoja (Dar yra ir CK 6.334 straipsnis, kuris numato beveikt tą patį, ką ir Ūkio ministro įsakymas).

Taigi apibendrinant, jei jums kas nors rimtai sugedo, jūs galite:

  • 1) Pakeisti prekę. Trūkumai turi būti rimti (Jei nešviečia lemputė vienas dalykas, bet jei nešviečia monitorius – tai jau kitas).
  • 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina. Tiesa pasakius, nė neįsivaizduoju kaip šios derybos turėtų vykti.
  • 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; Privalo taisyti, kad ir koks gedimas būtų, o kas yra protingas terminas nėra apibrėžta, taigi viskas priklauso nuo situacijos.
  • 4) grąžinti sumokėtus pinigus, o jūs grąžinate prekę, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Esminis pažeidimas būtų, jei jūs tuo daiktu negalite normaliai naudotis pagal paskirtį. Čia kaip ir mano atveju (tuo metu nė neįmanoma ištaisyti trūkumo), arba nusiperkate muzikinį telefoną, o jis nieko negroja ir t.t.

Jei pardavėjas nieko nenori girdėti apie prekės keitimą ar pinigų grąžinimą, o jūs esate įsitikinęs savo teisumu, turite teisę viską spresti Civiline ar administracine tvarka. Abejoju ar kas eis kariauti į teismą dėl televizoriaus, todėl geriau kreiptis į atitinkamas institucijas (O jų išties yra daug, laaabai daug...), tokias kaip Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ar Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos.

Iš esmės, Ūkio ministro įsakymas numato, kad jei kyla nesutarimas dėl produkto kokybės (pardavėjas: „-na, juk iš jūsų televizoriaus ir turi rūkti dūmai“), jūs raštote prašymą pardavėjui (!), kuriame reikalaujate, kad jis kreiptųsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos dėl prekės kokybės nustatymo. Jis per tris dienas PRIVALO kreiptis į inspekciją, o gavęs rezultatus pranešti jums. Dėl viso pikto reikalaukite savo prašymo kopijos su pardavėjo parašu, kad galėtumėte įrodyti, kad iš ties kreipėtės.

Jei gavus išvadas pasirodo, kad jūs esate teisus, o pardavėjas vistiek negrąžina pinigų, jūs kreipiatės Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba, jei esate sadistas, į teismą (pardavėjui tai pakankamai nemažai kainuos). Jei pardavėjas tiesiog išmetė jūsų raštą ir niekur nesikreipė, vėlgi kreipiamės į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (dėl to jums ir reikia rašto kopijos su parašu) ir ji visus reikalus perims savo žinion. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos tinklapyje www.vartotojoteises.lt rasite bene visą informaciją, kurią žinant galėsite eiti kautis su pardavėju kaip lygus su lygiu.

Kuomet reikia parduoti visi malonūs ir paslaugūs, o kuomet reiki tvarkytis visi Jus siųs kuo toliau, todėl geriau šiek tiek žinoti ką galite padaryti savo labui.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(55)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(50)
Komentarai (25)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
133(1)
83(0)
78(2)
67(0)
54(1)
44(0)
40(0)
32(1)
31(0)
20(0)
Savaitės
198(0)
194(0)
192(0)
184(0)
178(0)
Mėnesio
308(3)
301(6)
295(0)
292(2)
292(2)