Automobilizmo istorija Vilniaus centre

„Tai pirmoji Lietuvoje viešai veikianti transporto ekspozicija, kurioje lankytojams rodomi automobiliai ir motociklai. Visi jie yra privačių kolekcininkų nuosavybė“, – sakė šios ekspozicijos idėjos autorius ir įgyvendintojas Ričardas Žičkus.

Ekspozicija įrengta šių metų rudenį atidarytame moderniame Lietuvos technikos muziejuje, dešiniajame Neries krante, šalia Mindaugo tilto. Nuo 1903 metų šiame pastate, kurį puošia iš tolo matoma skulptūra „Elektra“, veikė pirmoji Vilniaus miesto centrinė elektrinė.

Dosni kolekcininkų ranka

Prieš dvejus metus nusprendus buvusioje elektrinėje įkurtą ne itin populiarų Lietuvos energetikos muziejų pertvarkyti į modernų centrą, žinomas automobilių istorikas R.Žičkus gavo pasiūlymą suformuoti būsimos transporto ekspozicijos idėją.Jis pasiūlė pateikti automobilių vystymosi istoriją – nuo paties seniausio, kokį įmanoma gauti,automobilio iki maždaug 1970 metų gamybos.

Pasak transporto ekspozicijos konsultanto, pavyko gana lengvai įkalbėti kolekcininkus paskolinti savo prabangius automobilius. „Visi kolekcininkai geranoriškai sutiko mums padėti. Niekas nereikalavo pinigų. Jie patys puikiai supranta, kaip sudėtinga tokias kolekcijas formuoti, juolab – muziejui“, – sakė jis.
Dalis kolekcininkų pageidavo, kad jų pavardės nebūtų viešinamos, kiti norėjo, kad automobilį ženklintų lentelė su jo savininko pavarde.

Muziejui senovinius automobilius paskolino žinomi Lietuvos kolekcininkai: Aleksandras Obymacha, verslininkas ir labdarys Saulius Karosas, architektai Danas Ruseckas ir Dalia Bardauskienė, įmonės „Eika“ vadovas Robertas Dargis, bendrovės „Sostena“ prezidentas Alvydas Globys, legendinis lenktynininkas Stasys Brundza, senovinės technikos mėgėjų klubas „Retromobile“.

Vieną automobilį metams paskolino net Rygos „Motors“ muziejus.

Iš viso ekspozicijoje šiuo metu galima pamatyti 17 senovinių automobilių ir 10 motociklų.

Puikiai restauruoti motociklai

Seniausias ekspozicijos motocik­las – 1915 metų markės „Indian“. Nebaigtas restauruoti amerikietiškas motociklas įdomus tuo, kad turi ir priekinius, ir galinius amortizatorius. „Beveik visi prieškariniai motociklai turėjo kietai įtvirtintą galinį ratą“, – sakė R.Žičkus. Eksponuojamas motociklas turi V formos 1200 kub.cm variklį. Šį motociklą iš Lat­vijos į Lietuvą parsigabeno vienas iš aktyviausių muziejaus rėmėjų A.Obymacha.

Kitas šio kolekcininko motocik­las – rusiškas 1936 metų TIZ 4. „Tai eksperimentinis modelis. Tokių, su viršutinių vožtuvų varikliais, motociklų buvo pagaminta tik keletas, jie naudoti sporto turizmui“, – sakė R.Žičkus.

Šis ir ekspozicijoje esantis 1948 metų BMW R35 motociklas – puikūs restauravimo pavyzdžiai. Beje, BMW R35 su vieno cilindro keturių taktų varikliu ir keturių laipsnių pavarų dėže pokario metais buvo pardavinėjamas ir Lietuvoje.

Jaunimui muziejuje labiausiai patinka „Harley Davidson“ su 1,4 l varikliu. Tai 1970 metais perdarytas vadinamasis „čioperis“ – labiau pasirodymui nei smagiam pasivažinėjimui skirtas motociklas.

Pirmieji Lietuvoje

Seniausias ekspozicijos automobilis – 1904 metų kadilakas su vieno cilindro varikliu, jis įmontuotas horinzontaliai po vairuotojo sėdyne. Automobilis užvedamas rankena iš šono. Tai labai primityvus automobilis: jame nėra starterio, priekinio stiklo, priekinio tilto amortizatorių. Dviejų pavarų automobilis, panašesnis į karietą, galėjo pasiekti 20–30 km/val. greitį.

„Mums jis brangus tuo, kad Vilniuje pirmasis automobilis pradėjo važinėti 1903 metais. Kadangi nežinome, koks tai buvo automobilis, maždaug galime įsivaizduoti, kaip jis galėjo atrodyti, kokie buvo pirmieji mūsų gatvėmis riedėję automobiliai“, – pasakojo R.Žičkus.

Transporto istorikas priminė, kad pirmasis automobilis „Panhard Levasseur 4CV“ Lietuvoje pradėjo važinėti 1896 metais. Šis prancūziškas automobilis priklausė carinės Rusijos susisiekimo ministerijos Kauno apskrities kelių valdybai.

Dar vienas eksponuojamas kadilakas – 1912 metais pagamintas pirmasis modelis pasaulyje su elektriniu starteriu ir elektriniais žibintais.

Vesdamas ekskursijas R.Žičkus dažnai pabrėžia, kad iki praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio dauguma automobilių buvo atviro tipo fajetonai (su stogu, be langų). Labai brangūs uždari automobiliai gaminti tik pagal užsakymą, nes dar nebuvo ištobulinta tokių automobių serijinė gamyba. „Kai automobilis savo formomis visiškai nutolo nuo karietos, iškilo poreikis gaminti ir kitokį kėbulą. Tuomet ir pradėta serijinė sedanų gamyba. Jie tapo pigesni už fajetonus, kaip dabartiniai sedanai kainuoja pigiau nei kabrioletai“, – sakė R.Žičkus.

Muziejuje galima išvysti šį reikšmingą automobilių gamybos posūkį: 1922 metų „Studebaker“ fajetoną ir 1929 metų sedaną „Dodge Brothers Six“.

Tarpukario galerija

Į ilgą eilę išsirikiavę puošnūs tarpukario automobiliai. Ekspozicijos puošmena – Rygos „Motors“ muziejaus paskolintas „Ford Vairogs“. „1938–1939 metais latviai iš atvežtų detalių surinkinėjo tokius automobilius“, – sakė R.Žičkus.

„Opel“ automobiliai buvo populiarūs ir prieškariu. Muziejuje stovi 1934 metų modelis su 2 litrų varik­liu. Važiuojant šiuo automobiliu, kaip ir daugeliu to meto automobilių, posūkiai buvo rodomi mechaniškai išlenkiama vėliavėle.

R.Žičkus priminė, kad krizės pasaulio ekonomiką krėtė ne tik šiais laikais. Didžiosios depresijos metus mena dabartinio „Audi“ koncerno ženklas – daugeliui gerai pažįstami keturi susipynę žiedai. 1932 metais Vokietijoje susijungė keturi automobilių fabrikai – „Horch“, „Audi“, DKW ir „Wanderer“. Naujasis susivienijimas „Auto Union“ pasirinko keturių žiedų logo, kurį dabar kaip prekės ženklą naudoja „Audi“ koncernas.

Muziejuje eksponuojamas vienas šio laikotarpio automobilių – priekiniais ratais varomas DKW. Jo kėbulas pagamintas iš dirbtine oda aptraukto medžio. „Prieškariu beveik visi automobilių kėbulai buvo gaminami iš medžio, apkalami skarda. Tik ketvirto dešimtmečio viduryje kai kurios firmos pradėjo gaminti metalinės konstrukcijos kėbulus“, – sakė R.Žičkus.

Vienas iš pavyzdžių – 1939 metų „Mercedes 230“. Šis automobilis restauruotas iki smulkiausių detalių, puikiai važiuojantis. Vyresnės kartos lankytojai ją dažnai vadina „Štirlico mašina“.

Gražiausias eksponatas

Muziejaus pasididžiavimas – 1937 metų „Horch 853“. „Tai yra bet kurio kolekcininko ar senais automobiliais besidominčio žmogaus svajonė. Pirma, tokių automobilių buvo pagaminta kiek daugiau nei tūkstantis. Jis turi didelį ir galingą variklį – 8 cilindrų 100 AG, be didelių pastangų gali važiuoti 150 km/val. greičiu. Tačiau labiausiai iš kitų automobilių jis išsiskiria savo grožiu. „Horch“ laikomas vienu gražiausių ne tik prieškario, bet ir visų laikų automobilių. „Paimkite bet kurią knygą, kurioje rašoma apie išskirtinius automobilius, jų dizainą, joje rasite šį modelį“, – teigė R.Žičkus. Šis išskirtinis automobilis į muziejų atkeliavo iš Stasio Brundzos kolekcijos.

Sovietmečio prisiminimai

Vyresnių žmonių nenustebinsi sovietiniais automobiliais – jie juos puikiai prisimena ne tik iš kino filmų. Ekspozicijos autorius sako su jais norėjęs supažindinti jaunuosius lankytojus. Muziejaus kolekcijoje – daugiausia Maskvos ir Gorkio automobilių gamyklos mašinų pavyzdžiai: du moskvičiai, pobeda, volga, zimas, čaika. Atokiau nuo visų jų – buvusio Energetikos muziejaus direktoriaus Juozo Martusevičiaus šeimos padovanotas žiguliukas. Tai vienintelis eksponatas, nuosavybės teise priklausantis muziejui.

Ir jauniems, ir senjorams

Technikos muziejus Lietuvoje – naujiena, tad eskursijų vadovai su malonumu į jį veda Vilniaus svečius, juolab kad įstaiga įsikūrusi pačioje sostinės širdyje. Pasaulyje tokie muziejai pastaruoju metu labai išpopuliarėjo. „Vokietijoje, Prancūzijoje restauruojamose buvusiose gamyklose rengiami įvairiausi technikos muziejai, ir jie labai lankomi, – sakė pašnekovas. – Kadangi dabar gyvename elektronikos amžiuje, pramoninė gamyba jau tampa istoriniu paveldu.“

Naujasis muziejus, pasak R.Žič­kaus, įdomus ne tik berniukams: „Ir berniukai, ir mergaitės šiandien yra vienodai „techniški“, vairuojančių moterų mieste gal net daugiau nei vyrų.“

Senjorai ilgiausiai stoviniuoja prie sovietinių automobilių. Ne vienas sako: „O aš tokiu moskvičiumi važinėjau.“ Šie automobiliai daugeliui sukelia teigiamas emocijas, dažnas prisimena jaunystę. „Kartais jie čia sustoję šnekasi po pusę valandos, aiškindami, kaip kas ką remontavo, kur su kuo važiavo...“ – šypsojosi ekspozicijos autorius.