Mokslo ir technologijų pasaulis

Ar kada nors po sunkaus egzamino jautėtės pavargę? Visi žinome, kaip išvargstame ilgi mokydamiesi, net jei ir visiškai nejudame.

Žurnale „Current Biology“ paskelbtas naujas tyrimas rodo, kad šis reiškinys – ne vien tik jūsų galvoje.

„Net profesionalūs šachmatininkai po 4–5 žaidimo valandų pradeda daryti tokias klaidas, kurių nedarytų gerai pailsėję, – aiškinama straipsnyje. – Tačiau priežastis, kodėl kognityvinė kontrolė taip vargina, lieka neaiški“.

Norėdami tai ištirti, mokslininkai magnetinio rezonanso spektroskopijos (MRS) metodu kiek daugiau nei šešias valandas (maždaug visą darbo dieną) stebėjo dviejų grupių žmonių smegenų metabolitus. Vienai grupei buvo skirtos protinę veiklą apsunkinančios užduotys, o kitai lengvesnės.

Kaip ir galima tikėtis, pirmosios grupės dalyviams pasireiškė nuovargis: išsiplėtė akių vyzdžiai, sutriko savireguliacija, žmonės kartojo, kad yra išsekę ir pan. Tačiau MRS parodė ir dar vieną nuovargio požymį: prefrontalinėje smegenų žievėje padidėjusį aminorūgšties glutamato kiekį.

Iš tiesų glutamatas – gausiausia aminorūgštis smegenyse, ji dalyvauja įvairiose cheminėse sąveikose. Visgi glutamatas nervinėms ląstelėms taip pat yra ir toksiškas. Tyrėjų manymu, būtent tai – nuovargio dėl per sunkaus mąstymo priežastis.

„Yra teorijų, teigiančių, kad nuovargis – tam tikra smegenų sukuriama iliuzija, skirta proversti mus nutraukti tai, ką tuo metu veikiame, ir užsiimti labiau džiuginančia veikla“, – pareiškime teigė neurologas ir tyrimo bendraautorius Mathias Pessiglione'as. – Tačiau mūsų išvados rodo, kad kognityvinis darbas sukelia tikrą funkcinį pokytį – kenksmingų medžiagų kaupimąsi, todėl manome, nuovargis iš tiesų galėtų būtų signalas, verčiantis mus liautis dirbti, tačiau dėl kitos priežasties – siekiant išsaugoti smegenų veiklos vientisumą“.

Kitaip tariant, galimai įtemptas mąstymas mus taip nuvargina todėl, nes mūsų prefrontalinė žievė tiesiogine to žodžio prasme užverčiama toksiškais šalutiniais visų protinių pastangų produktais. Kuo daugiau mąstome, tuo daugiau glutamato smegenims reikia perdirbti – ir tuo brangesnė tampa kiekviena sudėtinga mintis.

Taigi dabar, kai žinome, kas sukelia šią problemą, ar galime rasti būdą, kaip šį nuovargį įveikti?

„Deja, manau, kad nelabai“, – sakė M.Pessiglione'as. Vis dėlto, patys tyrėjai rekomenduoja darbo grafiką nusistatyti tokį, jog išvengtumėte perdegimo, o svarbius sprendimus priiminėti ir vairuoti tik tada, kai psichologiškai nesate išsekę.

Tyrėjų nuomone, glutamato lygis veikia kaip nuovargio rodiklis. Tačiau komanda dar turi tiksliai išsiaiškinti, kodėl prefrontalinė žievė taip jautriai reaguoja į glutomato kaupimąsį ir koks ryšys jį sieja su nuovargį sukeliančiomis ligomis (pvz., vėžiu ar depresija). Šiuos klausimus jie palieka būsimiems tyrimų projektams.

Tačiau tiems, kurie tikisi išvengti tokio pobūdžio nuovargio, M.Peggiglione'as rekomenduoja du dalykus: „Gerai pailsėti ir išsimiegoti! Yra nemažai įrodymų, jog miegant iš sinapsių pasišalina glutamatas“.

Parengta pagal „IFL Science“.