Mokslo ir technologijų pasaulis

Pasaulis keičiasi greičiau nei iškart tai pastebime ar spėjame prie to prisitaikyti. Gerėjanti žmonių gyvenimo kokybė sąlygoja globalius iššūkius, tokius kaip klimato kaita bei resursų nepakankamumas. Jungtinių tautų organizacija (angl. United Nations, UN) prognozuoja, jog šio amžiaus viduryje mūsų bus apie 10 milijardų, o tokiam žmonių skaičiui išmaitinti žemės ūkio produkciją reikia padidinti apie 70%.

Sveikesnių ir ilgiau gyvenančių žmonių mitybiniai įpročiai keičiasi. Paprastai, jie suvartoja daugiau mėsos. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. United Nations Food and Agriculture Organization, FAO) duomenimis jau dabar apie 70% žemės ūkio paskirties žemės yra naudojama naminiams gyvuliams išlaikyti. Šie procentai sudaryti ne tik iš gyvulių ganyklų ploto, bet ir iš pasėlių, skirtų pašarams bei maisto produktams gaminti.

Nėra taip svarbu, kiek mes valgome, tačiau ypač svarbu, ką valgome. Globali maisto išteklių trūkumo problema galėtų būti sprendžiama daugiau laukinės žemės paverčiant agrarine. Tačiau toks sprendimo būdas turėtų žalingų pasekmių aplinkai, įskaitant padidėjusias anglies dvideginio emisijas, didelį gėlo vandens išteklių eikvojimą bei dar greitesnį biologinės įvairovės nykimą.

Įvertinus šiuos pavojus, žemės ūkio ir maisto pramonės atstovai yra įpareigoti surasti ir ištobulinti tvaraus maisto gamybos strategijas ir technologijas. Tinkami sprendimai būtų vartoti mažiau mėsos ir (arba) pradėti intensyviau eksploatuoti alternatyvius baltymus – auginti mažiau resursų reikalaujančius gyvūnus.

FAO nurodo, jog kaip pakaitalas tradicinei mėsai, sprendžiantis gyvūninės kilmės baltymų stygių, galėtų būti kontroliuojamomis sąlygomis kultivuojami vabzdžiai ir jų panaudojimas maisto pramonėje.  Vabzdžiai neišskiria daug šilumos,  jų pašaro įsisavinimo koeficientas yra efektyvesnis nei tradicinių ūkinių gyvūnų. Palyginant su jais, užauginti 1 kg vabzdžių masės reikia mažiau geriamo vandens ir žemės ploto, bei iki 5 kartų mažiau pašarų. Savo maistine sudėtimi ir energetine verte vabzdžiai nenusileidžia tradicinės mėsos rodikliams, o dažnai ir juos pranoksta.

Nors dauguma kultivuojamų vabzdžių kaip atlieką išskiria nedidelį kiekį nepageidaujamų dujų, jų ekskrementai yra efektyviai panaudojami kaip trąšos gerinančios augalų augimą ir didinančios jų atsparumą kenkėjams. Be to, kai kurios vabzdžių rūšys yra tinkamos biologiškai skaidžių atliekų tvarkymui, todėl yra priimtinos panaudoti žiedinės ekonomikos programose.

Dabar per metus pagaminama apie 10 000 tonų aukščiausios kokybės vabzdžių, tačiau pasaulinė gamyba ir paklausa per ateinantį dešimtmetį tikėtina išaugs apie 50 kartų. Tik nereikia išsigąsti, jog bus siūloma valgyti vabzdžius, kaip juos įsivaizduojame ropojančius lauke ant augalų. Kontroliuojamomis sąlygomis užaugintų vabzdžių kokybė nuolatos testuojama, kad atitiktų bendruosius maisto saugos reikalavimus. Po auginimo jie numarinami šalčiu ar karščiu, pasterizuojami ir dehidratuojami.

Taip pagamintus vabzdžius jau galima vartoti kaip užkandį. Bet dažniausiai jų perdirbimo technologija yra tęsiama juos susmulkinant į miltelius bei iš jų išskiriant riebalus ir gaunant baltymų koncentratus. Tokie milteliai gali būti naudojami kaip ingredientas kiekvieno iš mūsų kulinarinių fantazijų išpildymo metu ir maistine verte praturtinti gaminamus patiekalus.

Kadangi vabzdžių kultivavimas maistui ir pašarams yra sąlyginai nauja pramonės šaka, atliekami procesai vis dar reikalauja optimizavimo, mokslinių žinių ir kompetencijų kėlimo. Maistui kultivuojami vabzdžiai tiriami ir Gamtos tyrimų centre, vykdant ES finansuojamą projektą „Kultivuojami svirpliai ateities maistui: saugumo tyrimai mikrobiotos aspektais“.

Atlikti tyrimai rodo, jog maistiniuose svirpliuose aptinkamos naudingos žmogui bakterijos, galinčios veikti kaip probiotikai. Taip pat, kai kurie svirpliai uosle gali atpažinti specifinėmis nepageidaujamomis ir potencialiai žalingomis bakterijomis užkrėstą pašarą ir jo vengti. Šis rezultatas svirplių augintojams nusako, jog sumažėjęs svirplių pašaro suvartojimo greitis gali būti susijęs su potencialia mikrobiologine tarša ir jo netinkamumu naudoti.

Nenorima pasakyti, jog po kelių metų visi iki vieno valgysime vabzdžius. Nė vienas žmogus pasaulyje neturėtų valgyti to, kas jam nemalonu ar nepriimtina. Tiesiog pateikiama dar viena alternatyva, kaip tvariai praturtinti savo maisto racioną. Vieniems ji pasirodys atgrasi, antriems – toleruotina, o tretiems – priimtina. Pasaulis keičiasi greičiau nei iškart tai pastebime ar spėjame prie to prisitaikyti.

Dominykas Aleknavičius