Tyrimo ataskaitą pateikę mokslininkai perspėjo apie pražūtingus procesus atmosferoje: tokių reiškinių nebuvo milijoną metų
|
©PIRO4D | https://pixabay.com/illustrations/earth-planet-world-globe-1617121/ 32-oje kasmetinėje Ataskaitoje apie pasaulio klimato būklę skelbiamos nerimą keliančios žinios. 2021 m. anglies dioksido ir metano dujų kiekis aplinkoje – didesnis nei anksčiau, klimatas toliau šiltėja, o vandens lygis jūrose kyla. Nepaisant vėsinamojo „La Nina“ reiškinio poveikio jūrų paviršiams, apie 57 proc. vandenynų paviršiuose užfiksuota po mažiausiai vieną karščio bangą. „Iš ataskaitoje pateiktų duomenų aišku – matome dar labiau moksliškai pagrįstų duomenų, kad klimato pokyčiai turi globalų poveikį ir kol kas nematyti, kad jie lėtėtų“, – teigiama Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (angl. National Oceanic and Atmospheric Administration) vieno iš administratorių, daktaro Ricko Spinrado pranešime. – Daugelyje vietovių buvo didžiausių per tūkstantmetį potvynių, kitur – sausrų, o didžiulis šiemetinis karštis rodo, kad klimato krizė – ne grėsmė ateityje, o tai, ką privalome spręsti dabar pat.“ Administratoriaus teigimu, turime tapti klimato pokyčiams atspariais žmonėmis. 2021 m. metinė anglies dvideginio koncentracija atmosferoje buvo 414,7 ppm (milijoninių dalelių; angl. – parts per million; ppm) – gerokai didesnė nei 2020 m. ir didžiausia per milijonus metų. metano dujų, kurios yra 25 kartus toksiškesnės už anglies dvideginį, koncentracija taip pat didžiulė -18 ppm,; pastarąjį dešimtmetį metano dujų atmosferoje vis daugėja. Azoto oksido atmosferoje taip pat daugėja, užfiksuota trečia pagal intensyvumą koncentracija nuo 2001 m. Kasmetinė planetos paviršiaus temperatūra buvo 0.21-0.28°C – didesnė nei 199–2020 m. vidurkis, tai – šešti karščiausi metai. Apskritai pastarieji septyneri metai buvo patys karščiausi. Padėtis Antarktidoje ir Arktyje buvo kiek geresnė nei kelerius pastaruosius metus, tiesa, su išimtimis. Dviejuose punktuose Antarktidoje užfiksuota rekordiškai aukšta temperatūra, Arktyje – plonas ledas (dar plonesnis iki šiol buvo tik kartą). Dešimtus metus iš eilės kyla vandens lygis jūrose. Dabar jis 9,7 cm didesnis nei 1993 m. vidurkis (kai buvo pradėta stebėti iš palydovų). Gali atrodyti ne tiek daug, tačiau jūros lygis turi didelės įtakos audroms, kurių irgi kyla dažniau dėl klimato pokyčių. 2021 m. Šiaurės ir Pietų pusrutuliuose kilo 97 ciklonai. Ataskaita apie pasaulio klimato būklę remiasi 530 mokslininkų iš 60 šalių tyrinėjimais. Tai išskirtinai išsami ataskaita apie klimato būklę – su duomenimis apie vandens telkinius, sausumą, ledą ir kosmosą. JAV Meteorologijos instituto direktoriaus Paulo Higginso teigimu, ši ataskaita, jei vertinsime ją rimtai, įsigilinsime, gali padėti išsaugoti planetą, kuri yra gana maža, turint omenyje visas žmonių veiklas. Šaltiniai: | ||||||
| ||||||