Mokslo ir technologijų pasaulis

Širdies ir kraujagyslių ligos - civilizacijos rykštė. Kaip gerai būtų, jeigu būtų galima pakeisti susidėvėjusias kraujagysles, išauginti naujas, atstatyti pažeistą organų kraujotaką ir pan. Tai sukeltų perversmą regeneracinės medicinos ir audinių inžinerijos srityse.

Tyrėjai iš Cornello medicinos koledžo sukūrė metodą, net trisdešimt kartų padidinantį endotelio ląstelių gamybos efektyvumą. Iš jų tikimasi išauginti kraujagysles arba leisti jas pacientams tiesiai į infarkto židinį širdies raumenyje. Šitaip bus atstatoma pažeistų audinių kraujotaka.

Prof. Daylonas Jamesas sako: „Mes ketiname suleisti šių ląstelių dozes žmonėms, patyrusiems miokardo infarktą. Atstačius kraujotaką, širdies raumuo vėl imtų funkcionuoti".

Mūsų kūnuose yra milijardai endotelio ląstelių, dengiančių kraujagyslių vidines sieneles. Šis tinklas kontroliuoja kraujospūdį, kraujo krešėjimo procesus ir kuria naujas kraujagysles.

Mokslininkai žinojo, kaip atlikti tokią transformaciją, tačiau procesas buvo itin neefektyvus: iš penkių kamieninių ląstelių vidutiniškai tik viena tapdavo endotelio ląstele. Be to, labai sunku jas stabilizuoti. Naujoji technika, kaip minėta, veikia kelias dešimtis kartų efektyviau. Suleidus tokių naujai transformuotų endotelio ląstelių pelėms, susiformuoja plonytės kapiliarus primenančios struktūros.

Kaip tai buvo padaryta? Iš pradžių sukurtas metodas, leidžiantis identifikuoti endotelio ląsteles kamieninių embriono ląstelių kultūrose. Vėliau tyrėjams pavyko rasti molekulę, skatinančią ląstelių transformaciją. Tai labai svarbu, kadangi norint atstatyti širdies defektą po miokardo infarkto, reiktų suleisti 20 - 50 milijonų tokių ląstelių. Dabar mokslininikams reikia nustatyti, ar ląstelės iš tiesų gali atstatyti kraujotaką pažeistame audinyje.

Beveik kiekvienas kūno organas turi būti nuolat aprūpinamas krauju, ir endotelio ląstelės yra tokio erdvinio kraujagyslių tinklo statybinė medžiaga. Todėl reikia ląsteles priversti sukruti tokį erdvinį kraujagyslių tinklą, aprūpinantį reikiamą organą deguonimi ir kitomis būtinomis medžiagomis. Mokslininkų dar laukia daug iššūkių, tačiau pirmasis žingsnis žengtas.