Mokslo ir technologijų pasaulis

Tokį tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad vulkaninė veikla galėjo nulemti tai, kad beveik prieš 100 mln. metų išnyko beveik trečdalis vandenyno gyvybės, informuoja žiniasklaida.

Manoma, kad ugnikalniams išsiveržus išmetama siera nulėmė tai, kad dideliuose vandenynų plotuose neliko deguonies. Kaip teigiama „Nature Geoscience“ žurnale paskelbtame tyrime, tai sunaikino apie 27 proc. vandenyno gyvybės. Baiminamasi, kad panašus procesas vyksta ir dabar, kai jūrose kylanti vandens temperatūra ir į vandenynus patenkančios trąšos mažina deguonies kiekį.

Mokslininkai mano, kad Kreidos periodo metu aktyvi vulkaninė veikla nulėmė vandenynų paviršiuje esančių augalų klestėjimą. Planktonui skęstant, jis maitino tarp žemiau esančių bakterijų buvusį antrąjį sluoksnį, suvartojant daug gilesniuose vandenyse buvusio deguonies. Mažėjant deguonies kiekiui, jūros gyvūnija negalėjo išgyventi ir taip išnyko didelės jos populiacijos dalys.

Anksčiau buvo manoma, kad atmosferoje esantis anglies dvideginis buvo vandenynų trąšos priežastimi, o didėjantys jo kiekiai nulėmė klimato pokyčius ir tai, kad į jūra patekdavo daugiau maistingų medžiagų. Vis dėlto, neseniai atliktas tyrimas kelia alternatyvią teoriją, kad dėl to kaltos per pusę milijono metų prieš taip vadinamą Vandenyno anoksiją, kurį įvyko prieš 94,5 mln. metų, atsiradusios sieros sankaupos.

„Sulfatai padeda vandenynui išlaikyti savo fosforą, - dienraščiui „The Times“ teigė vienas iš tyrimo vadovų prof. Matthew Hurtgenas. - Kartu su azotu ir geležimi, fosforas yra pagrindinė ribojanti maistingoji medžiaga vandenyne. Be jo fitoplanktonas negali augti. Bet, kai didelis ugnikalnių aktyvumas sulfato pateikė daugiau, jis pakeitė esančio fosforo kiekį ir nulėmė šiuos anoksinius pokyčius”.