Mokslo ir technologijų pasaulis
[Žinios trumpai] Vienam iš Marso palydovų gresia tragiška lemtis
Publikuota: 2022-11-21
Rūšis: Standartinė publikacija
Aut. teisės: MTPC
Fobas
©European Space Agency (CC BY-SA 3.0 IGO) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Phobos_seen_by_Mars_Express_%284437606433%29.jpg

Tyrėjai mano, kad Raudonoji planeta netrukus turės žiedus, kaip ir Saturnas.

Marsas sunaikins savo mėnulį Fobą. Dangaus kūno fragmentai aplink „karingą" planetą sukurs žiedus.

Remiantis „Live Science" straipsniu, yra požymių, jog Marsas savo gravitacija neigiamai veikia Fobą. Dėl to didžiausias šios planetos palydovas gali tiesiog subyrėti, o jo fragmentai aplink Raudonąją planetą suformuos žiedus.

 

Marsas
©European Southern Observatory/M. Kornmesser, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:An_artist%E2%80%99s_impression_of_Mars_four_billion_years_ago.jpg

Pažymima, kad Fobo orbita yra nestabili ir jis kas 100 metų priartėja prie Marso dviem metrais.

Mokslininkų teigimu, didžiausias Raudonosios planetos palydovas gali būti ir jos fragmentas, ir asteroidas, kurį pritraukė gravitacija.

Fobas yra vienas iš dviejų Marso palydovų (kitas Deimas). Jį 1877 m. atrado amerikiečių astronomas Asaph Hall. Dangaus kūnas buvo pavadintas senovės graikų dievo Fobo vardu, kuris yra karo dievo Arėjo sūnus.

 

Žemės ir Marso dydžių palyginimas
©RHorning, modified by Scooter20 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Mars_Earth_Comparison.png

Fobas aplink Marsą sukasi vidutiniškai 6006 km atstumu. Astronomas Bevanas 1945 metais išsiaiškino, jog Fobas pamažu artėja prie Marso.

Remiantis skaičiavimais, susidūrimas įvyks maždaug po 43 milijonų metų, tačiau Fobas subyrės po 10-11 milijonų metų.
Parengta pagal: