Mokslo ir technologijų pasaulis

Vykdant selekcinius kryžminimus tarp įvairių veislinių atmainų karpių, gerais rodikliais išsiskyrė Bubių ir Vokiečių (BV) veislių mišrūnai. Ilgamečio selekcinio darbo dėka iš šių mišrūnų išvesta Šilavoto karpių veislė, tinkama auginti Lietuvoje. Ji pasižymi geromis reprodukcinėmis ir augimo savybėmis, yra gyvybinga, produktyvi, gražaus eksterjero. Šios veislės karpiai auginami visose Lietuvos žuvininkystės bendrovėse, eksportuojami į užsienio šalis.
Lietuvoje karpiai auginami jau keletą amžių. Manoma, kad pirmieji karpiai pas mus įvežti iš Lenkijos ir Čekijos. XX a. pradžioje daugelis stambesnių ūkininkų ir dvarininkų buvo įsirengę tvenkinius, kuriuose augino karpius. Karo ir pokario metais daugelis tvenkinių žuvininkystės ūkių buvo sugriauta, o senosios veislinės karpių bandos sunaikintos arba sumaišytos, todėl viską reikėjo pradėti iš naujo. Rekonstravus senuosius ir sukūrus naujus tvenkinių ūkius, karpiai buvo auginami neatsižvelgiant į jų kokybę ir kilmę. Po dešimtmečio tapo aišku, kad tinkamai organizuoti veislinio-selekcinio darbo, kuris leistų išvesti tinkamą Lietuvoje auginti karpių veislę, be specializuoto ūkio neįmanoma. 1967 m. Prienų rajone pradėtas statyti Šilavoto veislinis-selekcinis žuvų ūkis (pastaraisiais metais - Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Šilavoto filialas), o pirmieji tvenkiniai pradėti eksploatuoti 1972 m. - nuo tada ir prasidėjo pagrindiniai lietuviškos karpių veislės kūrimo darbai.