Mokslo ir technologijų pasaulis

Norint ištirti Žemės sesės paviršių, būtina sukurti labai patikimą nusileidimą. Ir pirmieji žingsniai šiuo atžvilgiu jau žengti.

Venera ne veltui vadinama „blogąja Žemės dvyne“, nes tai tikrai pragariška vieta, kuri savo dydžiu ir kitomis savybėmis panaši į mūsų planetą. Nors Venera turi daug reikšmingų skirtumų nuo Žemės, mokslininkai vis dar domisi, kas iš tikrųjų vyksta jos paviršiuje. Tačiau tam reikia nusiųsti nusileidimo įrenginį, kuris galėtų veikti ilgą laiką nepaisant itin ekstremalių sąlygų. Vienas iš būdų padidinti tokio prietaiso išgyvenamumą – sukurti naujo tipo bateriją, kuri jį maitintų. Tokios baterijos prototipas jau sukurtas, rašo „Space“.

NASA ir Europos kosmoso agentūros mokslininkai aktyviai ruošiasi nusiųsti tris naujus erdvėlaivius į antrą nuo Saulės planetą, kad sužinotų, kas vyksta tiek jos atmosferoje, tiek planetos paviršiuje. Venera yra panašaus dydžio kaip Žemė, turi atmosferą, ji yra uolėta, kaip ir mūsų pasaulis, planeta yra vadinamojoje Saulės gyvenamojoje zonoje ir vis dėlto Venera yra visiškai kitokia.

Planetoje yra labai tanki anglies dioksido ir sieros atmosfera, todėl ji nepaprastai karšta. Paviršiaus temperatūra gali siekti 450-480 laipsnių Celsijaus. Šios temperatūros pakanka švinui ištirpti. O atmosferos slėgis toks didelis, kad jį galima palyginti su slėgiu 1,5 km gylyje Žemės vandenyne.

Esant tokioms sąlygoms, erdvėlaivis negali „gyventi“ ilgai, jau nekalbant apie jo įrenginius, o juo labiau bateriją maitinimui. Anksčiau keli Veneros paviršiuje nusileidę aparatai galėjo veikti tik kelias valandas. Todėl reikalinga labai galinga baterija, kad toks prietaisas pakankamai ilgai atlaikytų visas pragariškas planetos sąlygas, kad gautų kuo daugiau naudingų mokslinių duomenų.

„Tai labai keista, bet labai įdomi planeta. Todėl norime išsiaiškinti, kodėl Venera ir Žemė, turėdamos pradines sąlygas evoliucijos pradžioje, tapo skirtingais pasauliais“, - sako Lori Gleizes iš NASA.

Siekdama išspręsti naujojo kosminio nusileidimo įrenginio akumuliatoriaus problemą, NASA sudarė sutartį su „Advanced Thermal Batteries“ (ATB), kuri turėjo sukurti naują energijos šaltinį, galintį atlaikyti ekstremalias Veneros sąlygas. ATB inžinieriai jau sukūrė daug žadantį, stebėtinai patvarų naujosios baterijos prototipą.

Bandymai parodė, kad ši baterija gali veikti esant aukščiausiai temperatūrai 1 dieną Veneroje, tai yra maždaug 120 Žemės dienų. Baterija sudaryta iš 17 atskirų elementų ir naudoja specialiai sukurtus chemikalus. Mokslininkai mano, kad šios naujos rūšies baterijos galėtų būti naudojamos kituose erdvėlaiviuose, kurie tyrinės kitus mūsų saulės sistemos pasaulius.

Darbas su naujo tipo akumuliatoriumi vyksta kartu su NASA darbu kuriant naują nusileidimo įrenginį, skirtą tyrinėti Veneros paviršių, vadinamą LLISSE. Mokslininkai mano, kad naujasis prietaisas, sukurtas iš itin stiprių medžiagų, galės atlikti Veneros tyrimus mažiausiai 60 Žemės dienų, tačiau galbūt tolimesnės pastangos kiek ilgiau pailgins jo tarnavimo laiką. Šis prietaisas rinks mokslinius duomenis ir nusiųs juos į zondą, kuris skries aplink Venerą, o tada šie duomenys bus siunčiami į Žemę.

LLISSE nusileidimo aparatas svers vos 10 kg, o norint nusileisti į paviršių nereikės papildomų transporto priemonių, nes planetos atmosfera leis sklandžiai nusileisti. Pagal NASA planą LLISSE bus aprūpintas instrumentais, skirtais vėjui, temperatūrai, slėgiui, atmosferos chemijai ir kitoms Veneros ypatybėms tirti. Ir visus šiuos įrenginius palaikys įkrauta ATB baterija, kurios prototipas bus parodytas paruoštas naudoti per ateinančius pusantrų metų.