Mokslo ir technologijų pasaulis

Sniegas suteikia unikalią galimybę skaityti gyvąją gamtos knygą vien tik iš įvairiausių gyvūnų paliekamų pėdsakų. Nors Lietuvoje žiema sparčiai „bėga iš kiemo“, miškuose dar liko nemažai sniego, tad paskubėję galite suspėti netiesiogiai žvilgtelėti į slapukaujančių gyvūnų gyvenimą. O ir nutirpus sniegui, minkštesnėje žemėje galima surasti įvairiausių pėdsakų – ypač netoli vandens telkinių ar šėryklų. Bet kaip susigaudyti, kur koks gyvūnas praėjo?

Apie tai trumpai papasakos dr. Alius Ulevičius žemiau esančiuose video reportažuose. Įdomu tai, jog gyvūnų „pėdsekystė“ svarbi ne tik pramoginiais tikslais vaikštant po mišką – tai vienas iš pagrindinių būdų įvertinti gyvūnų populiacijos dydžiui. Kol nėra šviežių pėdsakų sniege, vaikščiok po mišką nevaikščiojęs – tikslių duomenų neįmanoma surinkti nei apie vilkus, briedžius, šernus, nei apie kitus žvėris, kurių gausumas rūpi biologams, gamtos apsaugos darbuotojams ir žinoma, medžiotojams.

Štai 2009 metų žiema buvo beveik be sniego, tad Žuvinto apylinkės gamtosaugininkai tik skėsčiojo rankom paklausti apie gyvūnų populiaciją – nors gyventojai skundėsi, jog lapių bei usūrinių šunų pastaraisiais metais ypač priviso, tačiau kai žvėreliai laksto nepalikdami pėdų – nepasakysi, kiek konkrečiai jų yra ir ar šis kiekis nėra tikrai per didelis.

Na, o šie metai kaip niekad dėkingi tokiai veiklai. Žinoma, neužtenka vien tik vaikščioti po mišką – reikia dar ir suprasti, kokius pėdsakus aptinkame – būtent apie tai tolesniuose video reportažuose.