Mokslo ir technologijų pasaulis

Paskatų gerai mokytis dėl stipendijos – vis mažiau. Štai jei anksčiau didžiausioje šalies aukštojoje mokykloje Vilniaus universitete (VU) už gerą mokymąsi stipendijas gaudavo 30 proc. studentų, tai įsigaliojus naujajai tvarkai jas tegauna apie 10 proc. studentų.

VU teisinasi, kad stipendijų mažėja sumažėjus valstybės skiriamoms lėšoms, o Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo geriau mokėti didesnes stipendijas mažesniam skaičiui studentų nei „barstyti po trupinėlį” daugeliui.

III kurso VU filologijos studentas Kristijonas pasakojo jau penkis semestrus pagal sudarytą rotaciją esantis antras iš viso 40 asmenų kurso. Kadangi vidurkis niekada nebuvo žemesnis nei 8, jam neteko mokėti už studijas.

Kristijonui įstojus į universitetą, 25 žmonės, nepaisant jų vidurkių, nemokėjo už mokslą, 16 gavo stipendiją - 6 padidintą (325 Lt) ir 10 mažąją (195 Lt).

„Laikui bėgant situacija keitėsi: jau metus iš viso buvo skiriamos 3 padidintos stipendijos ir 7 mažosios. Paskirsčius pinigus, skirtus studentams šiam semestrui, paaiškėjo, kad padidintų stipendijų lieka tik 1, o mažųjų - tik 5. Taigi matematika paprasta - iš viso 6 žmonės gaus stipendiją. Rašau ne tiek dėl savęs, kiek dėl visų akademinės bendruomenės atstovų - nei dėstytojai, nei studentai nesupranta ir negali paaiškinti, kodėl skiriami pinigai taip sparčiai mažėja“, - aiškino studentas.

Valstybė skyrė mažiau pinigų

VU Studijų direkcijos Akademinių paslaugų ir paramos studentams skyriaus vedėja Rasa Matonienė aiškina, kad 2010 m. universitetui skatinamosioms stipendijoms skirtos lėšos paskirstytos remiantis nauja Vyriausybės nustatyta tvarka.

2009 m. iš valstybės biudžeto VU skirta 9 693 600 Lt, o 2010 m. – tik 5 094 000 Lt.

„Sumažėjo lėšos, sumažėjo ir stipendijų skaičius fakultetuose, o tuo pačiu ir studijų programoje. Todėl anksčiau stipendiją gavę kai kurie studentai gali jos negauti. Pagal VU stipendijų nuostatus, skatinamoji stipendija skiriama valstybės finansuojamiems studentams už geriausius mokymosi rezultatus. Stipendijos fakultetams skirstomos proporcingai juose studijuojančių valstybės finansuojamų studentų skaičiui. Kuo jų skaičius didesnis, tuo daugiau lėšų stipendijoms gauna fakultetas. Pagal anksčiau galiojusią Vyriausybės nustatytą tvarką VU skatinamąją stipendiją gaudavo apie 30 proc. studentų, o įsigaliojus naujajai tvarkai nuo 2010 m. - tik apie 10 proc.“, - aiškino VU atstovė.

Pradėjusiems studijuoti 2009 m. lėšos skatinamosioms stipendijoms yra įskaičiuotos į studijų kainą - kiekvieną studijų krepšelį sudaro 2,5 bazinės socialinės išmokos (BSI) – 325 Lt. Valstybės finansuojamiems studentams, kurie įstojo į aukštąsias mokyklas iki 2009 m. ir neturi studijų krepšelio, lėšos skatinamosioms stipendijoms iš valstybės biudžeto skiriamos atskirai – taip pat po 2,5 BSI vienam studentui.

N.Putinaitė – už didesnes stipendijas mažesniam studentų skaičiui

Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės, iki pertvarkos lėšos socialinėms ir skatinamosioms stipendijoms buvo skiriamos bendrai. Iš gautų lėšų aukštosios mokyklos pirmiausia išmokėdavo socialines stipendijas, o likutį skirdavo skatinamosioms ir vienkartinėms stipendijoms. Tad būdavo atvejų, kad socialinių stipendijų poreikis „suvalgydavo“ ir skatinamųjų stipendijų dalį.

„Kad taip neatsitiktų, stipendijoms skirtos lėšos iš „bendro katilo“ 2010 m. buvo atskirtos į du: socialinių ir skatinamųjų stipendijų. Jos atlieka dvi skirtingas funkcijas: socialinės stipendijos užtikrina studijų prieinamumą – tai finansinė parama labiausiai lėšų stokojantiems, o skatinamosios stipendijos – paskata siekti kokybės, jos teikiamos skatinant studijuoti kuo geriau“, - sakė N. Putinaitė.

Lėšos skatinamosioms stipendijoms – po 325 Lt. vienam studentui – pagal valstybės finansuojamų studentų skaičių pervedamos pačioms aukštosioms mokykloms.

„Skatinamosios stipendijos dydį ir jos skyrimo tvarką – kiek studentų ir už kokius pasiekimus jas gauna – nusistato kiekviena aukštoji mokykla. Kad skatinamoji stipendija tikrai atitiktų savo funkciją – būtų svarus akstinas studijuoti kuo geriau, ŠMM siūlo geriau mokėti didesnes stipendijas mažesniam skaičiui studentų, nei „barstyti po trupinėlį” daugeliui“, - sakė viceministrė.

Pasak N. Putinaitės, skatinamųjų stipendijų mokėjimas - aukštųjų mokyklų autonomijos dalykas, tad šiam tikslui jos galėtų skirti ne tik valstybės biudžeto lėšas, bet ir kitas lėšas, gaunamas iš rėmėjų, teikiamų paslaugų ar vykdomų projektų.

Socialines stipendijas centralizuotai administruoja Valstybės studijų fondas. Socialinės stipendijos, kurių dydis šiuo metu yra 390 Lt per mėnesį, pavasario semestre skirtos 4662 studentams. Pasak N. Putinaitės, dabartinė socialinių stipendijų skyrimo tvarka yra teisingesnė nei buvusi prieš mokslo ir studijų reformą.

Jau rašėme, kad sumažėjus skatinamosioms stipendijoms skiriamoms lėšoms, valstybiniai universitetai suko galvas, kuriuo keliu eiti: pavasario semestrą mažinti stipendijų gavėjų skaičių ir didinti išmokų sumas ar palikti panašų stipendininkų skaičių, kurie per mėnesį gautų kuklesnį „paskatinimą“ gerai mokytis.

Bendras aukštųjų mokyklų skatinamųjų ir socialinių stipendijų fondas 2010 metais siekia 83,4 mln. litų.

Studentų sąjunga siūlo didinti studentams skatinamųjų stipendijų finansavimą

Socialinėms stipendijoms finansuoti skirta nacionalinio biudžeto lėšų dalis neatitiko realaus poreikio. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pastebi, kad dėl neproporcingai didelio finansavimo studentų socialinėms stipendijoms nukentėjo tie, kurie turėtų būti skatinami siekti akademinės pažangos ir gauti skatinamąsias stipendijas. Dėl to studentų atstovai skatinamųjų stipendijų finansavimą siūlo didinti.

Šiuo klausimu kovo 29 dieną Kauno kolegijoje vykusiame LSS Tarybos posėdyje buvo formuojama atskira studentų atstovų pozicija.

Taryboje akcentuota, kad iš socialinėms stipendijoms finansuoti pavasario semestre skirtų 40 mln. litų realiai panaudota lėšų dalis (be papildomo konkurso) tesiekė tik apie ketvirtadalį šios sumos. Dėl to studentų atstovai nutarė valdžios atstovams siūlyti kitų metų skatinamųjų stipendijų finansavimą proporcingai padidinti ta dalimi, kuria šiais metais socialinėms stipendijoms suplanuotos valstybės biudžeto lėšos liko nepanaudotos šioms stipendijoms finansuoti.

„Valstybės apsisprendimas investuoti į akademinę studentų pažangą, ją skatinti stipendijomis turėtų derėti su įsipareigojimais mažinti kliūtis siekiant aukštojo išsilavinimo socialiai pažeidžiamesnėms visuomenės grupėms – skirti socialines stipendijas. Konkurencijos tarp šių siekių būti neturėtų.

Finansavimas abiejų rūšių stipendijoms turi būti realiai pagrįstas ir subalansuotas. Šiuo metu to aiškiai stinga, nes socialinėms stipendijoms skirtos lėšos lieka nepanaudotos, o į bent kiek apčiuopiamesnio dydžio skatinamąsias stipendijas gali pretenduoti per maža dalis studijuojančiųjų“,- situaciją Tarybai pristatė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.

LSS Taryba patvirtino, jog 400 – 800 litų skatinamąją stipendiją gaunančių studentų skaičius turėtų siekti bent 20 % (šiuo metu pagal Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijas tokių studentų skaičiųs aukštosiose mokyklose teisiekia 3-6%).

Taip pat posėdyje buvo apžvelgta aukštosiose mokyklose vykdoma studentų rotacija. Studentų atstovai pasiūlė laikytis iki 2009 studijų metų aukštosiose mokyklose galiojusių minimalių pažangumo kriterijų. Tai, tikimasi, neleis griežtinti reikalavimų, kuriems neatitinkantys studentai šalinami iš aukštosios mokyklos jiems pasiūlant studijas toliau tęsti iš savo kišenės.

Tarybos nariai drauge aptarė aukštojo mokslo bendruomenėje pasirodžiusius siūlymus masiškai taikyti minimalaus stojamojo balo į šalies aukštąsias mokyklas. Studentų atstovų požiūriams išsiskyrus, apsispręsta šį klausimą apsvarstyti kiekvienoje Studentų savivaldoje ir bendrą sprendimą priimti kitame artimiausiame LSS Tarybos posėdyje.