Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkams kiek anksčiau yra pavykę žmogaus ląsteles paversti gyvais mini kiborgais ir puslaidininkinėmis medžiagomis. Naujas tyrinėtojų žingsnis - ląstelėse įterpti silicio lustai.

Taip jie pavirs viduląsteliniais jutikliais, galinčiais stebėti itin nedidelius ląstelės viduje vykstančius pokyčius, nugabenti vaistus tiksliai į nustatytą vietą - pvz., vėžines ląsteles ir netgi pataisyti pažeistas ląstelės vidines struktūras. Eksperimentai, atlikti Barselonos Mikroelektronikos institute liudija, kad žmogaus ląstelės „praryja" tuos lustus ir toliau sėkmingai sau gyvuoja. Beje, panašiai mūsų ląstelės toleruoja ir nanodaleles, tačiau naudojant lustus, į ląsteles lengviau įterpti elektroninius ir mechaninius komponentus.

Taigi, netrukus ten atsidurs ir mikroprocesoriai. Kariškių manymu, naudojant tokias technologijas, kada nors bus galima sukurti nemirtingas sintetines būtybes su įmontuotais genetiniais išjungimo (likvidavimo) mechanizmais. Atrodo, kad R. Scotto filmo „Likvidatorius" (Blade Runner) vizijos apie keleriems metams užprogramuotus replikantus pildosi.

Mokslininkų siekis savo tikslams panaudoti mikroskopinio pasaulio "gyventojus" - ląsteles ir molekules - tęsiasi jau ne pirmi metai. Šiandieniniai mokslo pasiekimai tokius planus daro labai realistiškais. IBM jau prieš pusę metų pareiškė, jog kompanijos inžinieriai naudoja DNR eksperimentinėms elektroninėms mikroschemoms kurti, o Kanados mokslininkai jau išbandė metodą, kurio pagalba "pavergiamos" bakterijos ir vėliau priverčiamos gaminti tam tikras mikrostruktūras.