Mokslo ir technologijų pasaulis

Pasaulyje sparčiais žingsniais į priekį žengia kamieninių ląstelių tyrimai. Tyrinėtojus ypatingai domina jų pritaikymas medicinoje, tame tarpe - ištisų žmogaus organų išauginimas, kuriuos vėliau būtų galima transplantuoti pacientams. Šį kartą mokslininkai ląstelėms auginti pritaikė specialias nanoadatėlių matricas, kurios turėtų padidinti proceso efektyvumą.

Kol kas mokslininkams labai nelengva iš kamieninių ląstelių išauginti reikiamą audinį, jau nekalbant apie visą organą. To siekiama itin aistringai, nes bet kokio organo išauginimas iš paciento kamieninių ląstelių išspręstų esminę medicinos problemą ir gerokai prailgintų daugelio žmonių gyvenimą. Bene sudėtingiausias organas, kurį kol kas pavyko išauginti - šlapimo pūslė. Laimė, nuolat gimstančios genialios idėjos padeda įveikti net pačias sunkiausias kliūtis. Šįkart mokslininkai sugalvojo pasinaudoti mėgiamu jogų instrumentu – vinių prismaigstyta lova, ant kurios mėgsta gulėti stiprių įspūdžių mėgėjai.

Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkai pasinaudojo padėkliuku, prismaigstytu elektrai laidžių silicio nanolaidų ir pademonstravo, kad ant tokio pagrindo adatėlėmis stimuliuojamos kamieninės žinduolių ląstelės pavirsta plakančiomis širdies ląstelėmis - kardiomicitais. Mokslininkai skatina kamienines ląsteles diferencijuotis ir augti įvairiais būdais. Jos veikiamos cheminėmis medžiagomis, tokiomis biologinėmis molekulėmis kaip augimo faktoriai. Taip pat perkeliamos ant specialių karkasų. Tikimasi, kad elektros impulsų naudojimas irgi gali būti labai veiksmingas.

Universiteto tyrėjai ant įvairaus skersmens silicio nanolaidų matricos augino embrionines žmogaus inkstų  ir pelės kamienines ląsteles. Kuo plonesni laidai ar strypeliai, tuo daugiau ląstelių išgyvena. Tokiu būdu gimusios širdies raumens ląstelės ant šio dygliuoto „patalo“ išgyveno ir plakė net mėnesį. Negana to, tokiais nanolaidais į ląsteles buvo įterptas genas, koduojantis fluorescuojantį baltymą. Tai liudija, kad ši sistema gali būti naudojama, perduodant embrioninėms ląstelėms stimuliuojančias medžiagas, tokias kaip genai ar įvairios biologinės molekulės.

Remiantis tokiais pasiekimais, galima tikėtis, jog jau greitai pacientams bus galima pateikti dirbtinai išaugintų organų alternatyvas. Tai kartu išspręs ir organų donorystės klausimus, nes išvysčius masinę tokių organų gamybą, jų būtų galima pagaminti tiek, kiek reikia - ypač įvertinant tai, kad pirmosios iš dalies dirbtinių organų persodinimo operacijos  atliekamos jau dabar.