Mokslo ir technologijų pasaulis

Astronomų atrasti devyni nauji pasauliai, skriejantys pro tolimas žvaigždes, privertė suabejoti vyraujančia teorija apie planetas.

Įsitikinimas, kad planetos visuomet aplink savo saulę skrieja ta pačia kryptimi, atkartojančia pačios žvaigždės sukimąsi, buvo apversta aukštyn kojom, teigia mokslininkai.

„Tai tikra bomba, kurią numetame į egzoplanetų lauką“, – tvirtina Ženevos observatorijos astronomas Amaury Triaudas, kalbėdamas apie už Saulės sistemos ribų esančias planetas.

A. Triaudo komanda apie savo atradimus ketina pranešti šią savaitę Škotijoje, Glazge, vyksiančiame Karališkosios astronomų draugijos susitikime, praneša naujienų agentūra AFP.

Jų atradimai remiasi devynių neįprastų egzoplanetų stebėjimo rezultatais. Mokslininkai jomis ėmė domėtis 1995 metais, nuo tada atrastos dar 452 naujos egzoplanetos.

Šios planetos ypač naudingos, nes jos buvo atrastos tiesiogiai, t.y. pastebėtos tuomet, kai praslinko pro savo saulę. Šie retai užfiksuojami „tranzitiniai“ reiškiniai ypač vertingi, nes jie gali pateikti žymiai daugiau informacijos apie planetą. Kitos egzoplanetos surandamos įvertinant jų gravitacinę trauką žvaigždės skleidžiamai šviesai - tai netiesioginis egzoplanetų paieškos būdas.

Naujai gautus duomenis sujungę su ankstesniais „tranzitinių“ egzoplanetų stebėjimais, A. Triaudas ir jo kolega astronomas Andrew Cameronas bei egzoplanetų medžiotojas veteranas Didier Quelozas buvo priblokšti. Paaiškėjo, jog šešios iš 27 tirtų egzoplanetų skrieja į priešingą pusę, nei sukasi jų žvaigždė. Tuo tarpu viena iš svarbiausių planetų formavimosi hipotezių teigia, kad jos susidaro iš dulkių ir dujų disko, besisukančio aplink jauną žvaigždę, ir juda ta pačia kryptimi kaip ir žvaigždė.

„Nauji tyrimų rezultatai gali mesti iššūkį konvencinei išminčiai, kad planetos visą laiką turi skrieti į tą pačią pusę, kaip ir jų žvaigždės“, – teigė A. Cameronas iš St. Andrews universiteto Edinburge.

Surasto „tranzitinės“ planetos yra taip vadinami „karštieji Jupiteriai“. Jų masė panaši ar dar didesnė nei Jupiterio. Tačiau kitaip nei Jupiteris, kuris smarkiai nutolęs nuo Saulės, karštieji Jupiteriai dažniausiai yra labai arti savo žvaigždžių.

Iki šiol manyta, kad karštieji Jupiteriai susiformuoja iš toli nuo žvaigždės esančios medžiagos ir tuomet dėl gravitacinės žvaigždės ir planetinių dulkių protodisko gravitacinės sąveikos šių planetų orbita pamažu mažėja. Gali būti, kad vos tik atsiradusios šios planetos įtraukiamos į gravitacinę kovą su tolimomis planetomis ar net netoliese esančiomis žvaigždėmis, pranešime spaudai teigia astronomai. Dėl to egzoplanetos skrieja pasvirusiomis ar ištęstomis orbitomis.

Jupiterio tipo planetos yra svarbios ne tik dėl to, kad jas dar įmanoma aptikti su dabartine technologine įranga, bet ir dėl to, kad jos gali lemti gyvybei tinkamų planetų egzistavimą. Kol kas mokslas laikosi prielaidos, jog gyvybė galėtų egzistuoti tik į mūsų Žemę panašiose planetose -  mažose ir uolėtose, nuo žvaigždės nutolusiose tokiu atstumu, kad joje nebūtų nei per daug šalta, nei per daug karšta ir esančios sąlygos leistų egzistuoti skystam vandeniui.

Manoma, kad Saulės sistemoje Jupiteris atlieka apsauginę funkciją, atlaikydamas kometų ir asteroidų smūgius. Priešingu atveju šie dangaus kūnai įsirėžtų į mažas, uolėtas planetas, esančias arčiau saulės, tarp jų – ir Žemę. Tačiau naujieji karštieji Jupiteriai būtų žudikai, ne apsaugininkai. Iš esmės jie būtų kaip didžiuliai kamuoliai kosminiame biliarde, nušluojantys visas netoli esančias mažesnes planetas.

„Dramatiškas šalutinis šio proceso efektas būtų tas, kad jie nušluotų bet kokias mažesnes, į Žemę panašias planetas, esančias šiose sistemose“, – teigė Quelozas.

Taigi, jei sistemoje skrieja karštieji Jupiteriai, egzistuoja labai menka tikimybė, jog čia bus galima surasti Žemės tipo planetų gyvybei tinkamoje zonoje.