Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkai mano, kad Saulės procesai, galintys sunaikinti gyvybę mūsų planetoje, iš tikrųjų galėjo išprovokuoti ir jos atsiradimą.

Naujame Japonijos mokslininkų tyrime siūloma dar viena gyvybės atsiradimo Žemėje versija. Tyrėjai teigia, kad ankstyvoje jaunystėje Saulėje kildavo labai galingi blyksniai ir jie galėjo paskatinti statybinių blokų, iš kurių Žemėje atsirado gyvybės formos, susidarymą, rašo ScienceAlert.

Kol kas mokslininkai kosmose žino tik vieną planetą, kurioje egzistuoja gyvybė – Žemę. Tačiau iki šiol tiksliai nežinoma, kas prieš milijardus metų mūsų planetoje paskatino cheminių reakcijų vyksmą, kuris tapo gyvybės formų atsiradimo katalizatoriumi.

Kai kurie tyrinėtojai spėja, kad šiame procese žaibas galėjo atlikti svarbų vaidmenį, kai sąveikavo su molekulėmis, šiluma ir vandeniu, sudarydamas aminorūgštis – pagrindines gyvybės molekules. Mokslininkai manė, kad ankstyvoji Žemės atmosfera buvo pripildyta metano, amoniako, vandens garų ir molekulinio vandenilio. Todėl žaibas galėjo sukelti svarbias chemines reakcijas.

Vėliau mokslininkai išsiaiškino, kad Žemės atmosferoje ankstyvuoju jos istorijos laikotarpiu nebuvo per daug metano ir amoniako. Greičiausiai jame vyravo anglies dioksidas ir molekulinis azotas, taip pat šiek tiek metano. Šios medžiagos atsirado dėl ugnikalnių išsiveržimų. Kaip parodė tyrimai, žaibas tokioje aplinkoje negali sukelti aminorūgščių susidarymo.

Po to mokslininkai pasiūlė hipotezę , kad kosminės spinduliuotės ir dujų sąveika Žemės atmosferoje gali paskatinti aminorūgščių kūrimo procesą. Tačiau paaiškėjo, jog prieš milijardus metų kosminės spinduliuotės lygio galėjo nepakakti, kad būtų sukurta reikalinga cheminė sudėtis.

Prieš 7 metus NASA mokslininkai iškėlė naują teoriją, kaip Žemėje galėjo atsirasti gyvybė, ir ji siejama su Saulės veikla. Maždaug prieš 4 milijardus metų mūsų žvaigždė buvo šaltesnė ir skleidė mažiau spinduliuotės, tai yra, šios sąlygos nebuvo visiškai palankios gyvybei Žemėje atsirasti.

Tačiau mokslininkai darė prielaidą, kad Saulėje vyko labai galingi blyksniai, ir šis energijos srautas galėjo pasiekti Žemę, ją įkaitinti, o tai sukėlė chemines reakcijas, kurių pagalba susidarė gyvybei reikalingi junginiai.

Jokohamos nacionalinio universiteto (Japonija), mokslininkai nusprendė išbandyti šią teoriją laboratorinėmis sąlygomis. Svarbu suprasti, kad labai galingi saulės blyksniai, priešingai, gali sunaikinti visą mūsų planetos gyvybę. Tačiau naujas Japonijos mokslininkų tyrimas rodo, kad dalelės iš jaunos Saulės susidūrė su ankstyvos Žemės atmosferos  molekulėmis ir suformavo pagrindinius gyvybės elementus.

Mokslininkai sumodeliavo ankstyvosios Žemės atmosferą ir per ją praleido spindulius, imituojančius saulės spinduliuotę, atsiradusią dėka galingų saulės blyksnių. Dėl sąveikos su cheminėmis medžiagomis šioje atmosferoje atsirado amino rūgštys ir karboksirūgštys (organinės rūgštys, turinčios karboksilo grupę), kurios yra pagrindiniai baltymų ir gyvų organizmų komponentai.

Pasak mokslininkų, jų eksperimentas parodė, kad kosminiai spinduliai ir žaibas teoriškai taip pat galėjo turėti įtakos gyvybės atsiradimui Žemėje, tačiau svarbiausią vaidmenį galėjo atlikti Saulės aktyvumas. Tai yra, dėl galingos energijos iš Saulės išmetimo greičiausiai susidarė cheminiai junginiai, reikalingi gyvybei Žemėje atsirasti. Tačiau kol kas tai tik teorija.