Mokslo ir technologijų pasaulis

Japonija ketina paleisti „kosminę jachtą“, kurią į priekį varys nuo aitvaro pavidalo burės atsimušančios saulės dalelės.

Saulės radiacija varomą tarpplanetinį erdvėlaivį, sutrumpintai vadinamą „Ikaros“, nešanti raketa iš Tanegašimos komsinio centro šalies pietuose pakils gegužės 18 dieną, praneša naujienų agentūra AFP.

„Ikaros“ – tai „kosminė jachta“, kurią į priekį varys į bures atsimušančių šviesos dalelių sukuriamas spaudimas - kitaip tariant, šviesos slėgis“, – žurnalistams aiškino kosminių sistemų ekspertas Yuichi Tsuda iš Japonijos Aerokosmoso tyrimų agentūros (JAXA).

Už žmogaus plauką plonesnės lanksčios burės taip pat bus padengtos plonu saulės baterijų, galinčių gaminti elektrą, sluoksniu. Tad, anot Y. Tsudos, bus naudojama „hibridinė elektros ir slėgio technologija“.

„Saulės burės – tai technologija, leidžianti kosmose keliauti be degalų tol, kol yra saulės šviesos. Elektra suteiks galimybę toliau ir efektyviau naviguoti Saulės sistemoje“, – pridūrė ekspertas.

„Ikaros“, kuriam kurti išleista 1,5 mlrd. jenų (16 mln. dolerių), bus pirmasis tokios technologijos įrenginys, išbandytas kosmoso platybėse. Ankstesnių eksperimentų metu saulės burės buvo išskleidžiamos skriejant aplink Žemę.

„Ikaros“ trajektoriją JAXA ketina kontroliuoti keisdama kampą, kuriuo saulės šviesos dalelės atimuša į sidabro spalvos bures. Erdvėlaivis yra neilgo cilindro formos. Išskleidus burę jo plotis pasieks 14 metrų, teigia JAXA.

Erdvėlaivio pavadinimas primena graikų mitologijos personažą Ikarą, kuris priskrido per arti saulės ir įkrito į jūrą, tačiau Y. Tsuda žada, kad šis „Ikaros“ į saulę nenuskris“.

Ta pati raketa į kosmosą iškels į pirmąjį Japonijos palydovą „Akatsuki“, keliausiantį į Venerą. Ten jis dirbs drauge su anksčiau Europos kosmoso agentūros paleistu palydovu „Venus Express“.

Artimiausiais metais JAXA gali imtis ir kitų drąsių projektų.

Vyriausybinė ekspertų komisija pasiūlė per 5 metus Japonijai į Mėnulį nusiųsti ratuotą robotą, o iki 2020 metų Mėnulyje įkurti pirmąją bazę, antradienį teigė Kosmoso politikos strateginio centro pareigūnas.

Pagal planą, robotas turėtų įrengti stebėjimų prietaisą, kuris rinktų geologinius mėginius, o duomenis siųstų į Žemę. Jis taip pat įrengtų saulės baterijas, kurios generuotų energiją.

Ekspertų komisija iš pradžių svarstė į Mėnulį pasiųsti dvikojus žmones primenančius robotus, tačiau vėliau nuspręsta, jog visureigio tipo robotai būtų praktiškesni. „Dvikojams robotams vis dar sunku vaikščioti nelygiu paviršiumi, netgi Žemėje“, – teigė pareigūnas.

Komanda taip planuoja iki 2020 metų Mėnulyje įrengti pirmąją stotį, kurioje dirbtų pažangiausi robotai. Skaičiuojama, kad nepilotuojama misija per artimiausius 10 metų kainuotų 200 mlrd. jenų (2 mlrd. dolerių).