Dar 2008 metų pabaigoje, ruošiantis giliai Marso žiemai, NASA automatizuotas tyrimų aparatas "Phoenix Lander" buvo pervestas į 'miego' režimą. Tai užbaigė jo sėkmingą ir palyginti ilgai trukusią misiją. Tiesa, specialistai turėjo šiokių tokių vilčių, kad žemoms temperatūroms nepritaikytas aparatas vis gi prisikels naujam sezonui.
Tačiau paskutinis patikrinimas, atliktas iš orbitoje skriejančio zondo "Mars Odyseey" atmetė net menkiausias tokio įvykio galimybes - šaltasis Marso laikotarpis nepataisomai sugadino "Phoenix Lander" saulės elementus. Dar vieno aplink raudonąją planeta skriejančio zondo "Mars Reconnaissance orbiter" darytoje nuotraukoje aiškiai matosi tamsus šešėlis - toje vietoje, kur turėtų būti švytintis fotogalvaninių elementų paviršius. Mokslininkai apytiksliai apskaičiavo, jog per žiemą ant šio paviršiaus turėjo susikaupti šimtai kilogramų sniego ir ledo, o tokios mechaninės apkrovos konstrukcija negalėjo išlaikyti.
Žemėje toliau tęsiami moksliniai tyrimai, naudojant "Phoenix Lander" surinktus duomenis. Jam pavyko atlikti vienus detaliausių po Marso dirva slypinčių vandens ledo sluoksnių tyrimų. Aparatas dirvoje taip pat aptiko perchlorato druskų, kurios pasižymi savybe sugerti drėgmę iš atmosferos. Žemėje šios rūšies medžiagos tiekia vandenį dirvoje gyvenantiems mikrobams. "Phoenix Lander" darbus pratęs "Mars Science Laboratory" - aparatas dar žinomas "Curiosity" vardu. Planetoje jis turėtų nusileisti kitų metų pabaigoje.