Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkai perspėja, kad iki amžiaus vidurio mūsų Žemė dėl klimato kaitos pasikeis negrįžtamai.

Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai ne kartą perspėdavo, kad šimtmečio viduryje ar net dešimtmečio pabaigoje žmonija nenumaldomai susidurs su savo veiksmų pasekmėmis. Nuo užtvindytų miestų iki didelio masto miškų gaisrų ir mirtinų sausrų – tokią ateitį mokslininkai prognozuoja dėl negrįžtamos klimato kaitos, rašo „Daily Mail“.

Naujame tyrime aplinkosaugininkas Marish Cuenca, bendradarbiaudamas su DiscoverCars.com, sukūrė bauginantį meninį vaizdą, kaip pasikeis populiariausi pasaulio kelionių maršrutai iki 2050 m.

Verta perspėti, kad paveikslai nupiešti labai apokaliptiškai: Londono Didysis Benas (angl. Big Ben) yra paniręs į purvinus potvynių vandenis, o Gizos piramidės tapo toksiško miesto kraštovaizdžio namais.

Mokslininkai teigia, kad jų vaizdai po ketvirčio amžiaus gali tapti liūdna realybe, jei žmonija nesiims rimtų žingsnių kovojant su klimato kaita ir nesumažins dujų emisijos. Tyrimo autoriai tikisi, kad jų sukurti vaizdai taps dar vienu įspėjimu žmonijai, kad jei nebus sustabdytas klimato atšilimas, mūsų planeta pasikeis amžiams.

What nonsense!!!!What popular tourist destinations could look like in 2050 due to climate change - with much of London plunged underwater and roads melting in California
via https://t.co/ibLSfmD8zv https://t.co/8lFBItbl9N

— GT Strategies Ltd. (@globalstratltd) July 16, 2023

Londonas

Didysis Benas ir Parlamento rūmai paprastai yra privalomi pamatyti visuose turistiniuose maršrutuose. Tačiau mokslininkai mano, kad iki 2050 metų aplankyti šias lankytinas vietas nebus taip paprasta.

Projekto autoriai pastebi, kad JK sostinė atsidurs pavojingoje ir nesaugioje padėtyje dėl to, kad Temzės upė išsilies iš krantų. Dėl to Vestminsterio tiltas vos pakils virš vandens linijos, o keliai priešais legendinį Elžbietos bokštą bus visiškai užtvindyti.

Tyrėjai mano, kad kylant jūros lygiui iki amžiaus vidurio dauguma Londono dokų ir visi priemiesčiai palei Temzę panirs po vandeniu. Dėl to kai kurios žinomiausios turistinės vietos bus po vandeniu, įskaitant:

• apžvalgos ratą „Londono akis“ (angl. London Eye);
• parlamento pastatą;
• Londono tiltą.

Egipto piramidės

Egipto piramidės, ypač didžiausia iš jų, Didžioji Gizos piramidė, buvo pastatytos 2550–2490 m. prieš Kristų. Nuo tada jos yra gerai išsilaikiusios, tačiau dabar jų egzistavimui gali iškilti grėsmė – visko priežastis yra globali klimato kaita.

Cuenca ir jo projekto kolegos mano, kad iki amžiaus vidurio didžioji dalis Egipto piramides supančių dykumų gali virsti miestais ir miesto zonomis. Dėl šios priežasties ši urbanizacija panaikins „dabartinio kraštovaizdžio kaimiškumą“ ir gali paskatinti žmones vis labiau judėti į vidų nuo pakrantės.

Vaizduose mokslininkai demonstruoja 2050 m. piramides, apsuptas rūkstančių pastatų ir potvynio vandens telkinių. Be to, prognozuojama, kad pasaulinis jūros lygio kilimas išardys kalkakmenį, sudarantį šios srities žemę, sukeldamas pavojų ne tik piramidėms, bet ir viso Kairo pastatams.

Niujorkas

Vienas iš Niujorko traukos objektų yra Centrinis parkas, kurį sudaro rekordinio 340 hektarų ploto žaliosios erdvės. Tačiau mokslininkai mano, kad iki 2050 m. didžioji jo dalis, kaip ir dauguma Manhateno, bus po vandeniu.

Stelvio (Italija)

Stelvio perėja, pagrindinė perėja tarp Pietų Tirolio ir Bormio šiaurės Italijoje, yra viena iš populiariausių kelionių krypčių. Iš esmės tai vingiuotų kelių serija, leidžianti turistams keliauti automobiliais per Ortlerio Alpes – kalnų grandinę, iš kurios atsiveria fantastiški vaizdai.

Tyrėjai perspėja, kad dėl savo vietos Stelvio perėja itin linkusi į nuošliaužas. Šiltesnis oras gali išlaikyti daugiau vandens, o kritulių kiekiui visame pasaulyje ir toliau daugėjant, mokslininkai mano, kad tai sukels daugiau nuošliaužų.

Havajai

Šioje nuostabiai gražioje salų grupėje yra daugybė idiliškų paplūdimių, žaliuojančių kalvų, klesti laukinė gamta ir aktyvūs ugnikalniai. Tačiau visuotinis atšilimas sukelia ekstremalias oro sąlygas, įskaitant sausras ir padidėjusį kritulių kiekį. Dėl to mokslininkai mano, kad daugelis Havajų pakrantės kelių tam tikru momentu gali tiesiog įgriūti į vandenyną.

Projekto autoriai taip pat daro prielaidą, kad po didžiulių miškų gaisrų ir ugnikalnių išsiveržimų daugelis Havajų vietovių pavirs negyvenamomis. Prognozuojama, kad iki amžiaus vidurio ugnikalnių aktyvumas salose gerokai padidės, o tai sukels dar dramatiškesnių pasekmių.

Kalifornija

Mirties slėnis JAV laikomas karščiausia vieta Žemėje. 2021 metų liepą mokslininkai čia fiksavo temperatūros rekordą per visą stebėjimų Žemėje istoriją – termometro stulpelis pakilo iki rekordinio 54,4 °C.

Tačiau mokslininkai mano, kad iki 2050 m. padėtis gali gerokai komplikuotis. Klimato mokslininkams prognozuojant ekstremalias karščio bangas, kurios sukels didžiules sausras ir miškų gaisrus. Kalifornijos karštis gali tiesiogine prasme ištirpdyti čia esančius kelius. Dėl to jie bus potencialiai pavojingi, o gaisrai gali apsunkinti matomumą dėl didelio dūmų ir pelenų kiekio ore.

Kalkuta (Indija)

Buvusioje Indijos kolonijinėje sostinėje dabar gyvena apie 15 mln. gyventojų. Šis miestas visame pasaulyje žinomas dėl savo imperatoriškos architektūros ir yra populiari daugelio turistinių maršrutų stotelė.

Tyrėjai mano, kad iki 2050 metų Kalkuta greičiausiai bus beveik visiškai panardinta. Prognozuojama, kad dėl tirpstančio ledo jūros lygis smarkiai pakils ir didžioji dalis Kalkutos liks po vandeniu.