Mokslo ir technologijų pasaulis

Pietų Korėjos mokslininkai skelbia, kad „pirmą kartą pasaulyje pavyko sintezuoti kambario temperatūroje superlaidininką (Tc≥400 К, iki 127 ℃), veikiantį atmosferos slėgyje”. Jei teiginys pasitvirtins, tai pakeis pasaulį. Pasiaiškinkime, kodėl.

Superlaidininkais elektros srovė teka be nuostolių ir jiems būdingos magnetinės savybės, labai vertingos technologijose. Įprastai superlaidininkai veikia tik atšaldyti iki labai žemų temperatūrų. Superlaidininkas, veikiantis ne laboratorijose ir įprastose sąlygose, sukeltų revoliuciją.

Naujasis superlaidininkas vadinamas modifikuotu švino apatitu, arba LK-99. Vienas iš svarbiausių superlaidumo aspektų yra kritinė temperatūra – temperatūra, žemiau kurios medžiaga tampa superlaidi. LK-99 skelbiama reikšmė yra 127℃ (261℉), o tai reiškia, kad ją galima naudoti bet kur Žemėje. Jei tai pasitvirtins, tai bus ne vienintelis kambario temperatūros superlaidininkas. Tačiau tai bus pirmasis superlaidininkas, kuriam veikti nereikia milžiniško slėgio.

Tyrėjų grupė taip pat medžiagoje užregistravo kritinę srovę, elektrinės varžos nebuvimą, kritinį magnetinį lauką, o taip pat Meisnerio efektą. Tai yra superlaidininko gebėjimas išstumti savo magnetinį lauką perėjimo į superlaidumą metu, taip atstumiant ir gretimus magnetinius laukus, dėl ko medžiaga gali levituoti. Šiomis savybėmis ir paremtas tyrėjų teiginys, kad LK-99 išties yra superlaidininikas.

Jį pagaminti gan paprasta (t.y. jį galės atkurti šimtuose laboratorijų visame pasaulyje) ir nereikia retų ar labai brangių komponentų. Reikia vario, švino ir fosforo.

Straipsnis dar nėra recenzuotas, tačiau jeigu darbo rezultatai pasitvirtins (kitiems mokslininkams pavyks juos atkartoti), pasaulio laukia dideli pokyčiai, o konkrečiai:

elektros energijos perdavimas bet kokiu nuotoliu be nuostolių;
• kompiuteriai ir telefonai, kurie veikdami nekaista ir vienu įkrovimu veikia kelis mėnesius;
• kišeniniai kvantiniai kompiuteriai;
• traukiniai ant magnetinės pagalvės, praktiškai nenaudojantys elektros energijos ir skriejantys 1000 km/h greičiu;
• termobranduoliniai reaktoriai (magnetiniai plazmos spąstai), dabar tai didžiulės, skystu heliu aušinamos konstrukcijos;
• Planšetės dydžio MRT aparatai, kainuojantys $100.

Tyrėjai atradimą paskelbė išankstinio publikavimo tarnyboje arXiv.org 2023 metų liepos 22 dieną. Beje, tai, kad viskas rimta, liudija ir tai, kad lygiagrečiai pateiktos dvi straipsnio versijos:

Su šešiais autoriais ir su trimis, juk Nobelio premija gali būti padalinta daugiausiai trims. Pietų Korėjos mokslininkai mano, kad jų „naujas kūrinys taps iš principo nauju istorijos įvykiu, atveriančiu žmonijai naują erą”.

4everscience.com