Mokslo ir technologijų pasaulis

Šeštoji Saulės sistemos planeta neabejotinai sudaryta iš dujinių elementų, tačiau ji labai skiriasi nuo Jupiterio.

Garsiausia žieduota planeta yra apie 100 kartų didesnė už Žemę ir 3 kartus mažesnė už Jupiterį. Tiek Saturnas, tiek Jupiteris dabar laikomi dujų milžinėmis. Neabejotina, kad šeštoji planeta nuo Saulės susideda iš dujinių elementų, tačiau naujas tyrimas rodo, kad ją reikėtų laikyti ne milžine, o žlugusia milžine, rašo „Space“.

Jei Neptūnas ir Uranas laikomi ledo milžinėmis, nes juos daugiausia sudaro kiti elementai nei vandenilis ir helis, tai Saturnas ir Jupiteris laikomi dujų milžinėmis, nes juos daugiausia sudaro dujinis vandenilis ir helis. Abi planetos yra viena šalia kitos Saulės sistemoje, nors jos turi didelių skirtumų. Pavyzdžiui, Jupiteris yra 3 kartus didesnis už Saturną ir turi įvairių sunkesnių cheminių elementų.

Todėl, remiantis „Astronomy & Astrophysics Letters“ paskelbtu tyrimu, šio darbo autorius šveicarų astrofizikas Ravitas Helledas mano, kad iš tikrųjų Saturno negalima laikyti dujų milžine. Todėl Saulės sistemoje yra tik viena dujų milžinė – Jupiteris. Mokslininkas mano, kad Saturnas bandė tapti panašiu į Jupiterį, tačiau jam nepavyko.

Saulės sistemos formavimosi istorijos pradžioje aplink Saulę skriejo daug medžiagos, kurią daugiausia sudarė vandenilis ir helis bei kai kurie sunkesni cheminiai elementai. Kai Saulė buvo visiškai susiformavusi, ji savo spinduliuotės pagalba pašalino iš supančios erdvės visą vandenilį ir helį.

Tai reiškia, jog tam, kad atsirastų dujų milžinės, planetos turi sugebėti per labai trumpą laiką padidinti savo masę. Juk kuo didesnė planeta, tuo daugiau materijos ji gali pritraukti prie savęs, todėl gali tapti milžine.

Anksčiau mokslininkai manė, kad ir Saturnas, ir Jupiteris sugebėjo įgyti reikiamą masę per trumpą laiką, kol Saulės spinduliuotė pašalino pagrindinius savo komponentus iš Saulės sistemos. Tačiau Helledas mano, kad Jupiteriui kažkaip pavyko įgyti reikiamą masę greičiau nei Saturnui, o pastarajam šiuo atžvilgiu nepasisekė.

Tyrimo autorius teigia, kad žieduota planeta visiškai neturėjo galimybės sukaupti reikiamo vandenilio ir helio kiekio, kad taptų tikra dujų milžine. Greičiausiai Jupiteris daugumą šių elementų pasiėmė sau.

Jei Saturnui pavyktų įgyti šiek tiek daugiau masės, kuri leistų pritraukti daugiau vandenilio ir helio, tuomet jis galėtų tapti panašus į Jupiterį. Galbūt jis būtų mažesnis, bet ne 3 kartus.

Pasak mokslininko, Saturnui užteko tik surinkti didelį kiekį vandenilio ir helio, tačiau planeta nespėjo paspartinti šio proceso, kol šie elementai buvo pašalinti. Todėl Helledas mano, kad Saturną reikėtų vadinti žlugusia dujų milžine. Tokiu būdu galima paaiškinti vidinius šių planetų cheminės sudėties skirtumus.