Mokslo ir technologijų pasaulis

Didelės gyvūnų grupės, kaip žuvų guotas ar paukščių būrys, gali elgtis taip, tarsi individai būtų valdomi „kolektyvinio proto“.

Matematinė varnėnų būrių skrydžio analizė parodė, kad tai vyksta todėl, kad būrys tampa efektyviu tinklu, kuriame kiekvienas paukščio judesys paveikia ir visus kitus tinklo narius, tarsi jie visi būtų labai glaudžiai susiję.

Šis reiškinys yra vadinamas bemasteline elgesio koreliacija (scale-free behavioral correlation) ir yra dažniausiai stebimas ne biologijoje, bet kituose gamtos reiškiniuose - kristalų augime, lavinų formavimesi – vadinamose kritinėse sistemose, kuriose beveik akimirksniu gali įvykti dideli pokyčiai.

Mokslininkai, tyrę varnėnų skrydžio dinamiką, padarė išvadą, kad kai varnėnų būrys veikia tarsi jis būtų vienas objektas, jis tampa panašus į kritinę sistemą ir taip pasirengia bendru atsaku reaguoti į galimus pavojus, pavyzdžiui, vanago puolimą.

Grupė, vadovaujama Giorgio Parisi iš Romos universiteto, specialia technika registravo varnėnų judėjimo trajektorijas ir greičio kitimus.

Stebimų būrių dydis svyravo dydis nuo šimto iki kelių tūkstančių paukščių, bet jis neturėjo jokios įtakos būrio judėjimo būdui: kiekvienu atveju, jei tik vienas paukštis pasukdavo ar pakeisdavo greitį, taip tam tikru mastu padarydavo ir visi kiti paukščiai. Kas mokslininkus nustebino labiausiai buvo tai, kad tokie pokyčiai pasklisdavo būryje beveik akimirksniu. Kaip paukščiams tai pavyksta padaryti, kol kas lieka paslaptis.

Toks varnėnų būrio elgesys labai skiriasi nuo grupės, kuri turi lyderį. Tokių grupių judėjime informacija tarp atskirų individų nėra perduodama, todėl kiekvieno individo judėjimo fliuktuacijos yra nepriklausomos, ir tik lyderio judėjimo pakitimas turi poveikį kitiems grupės nariams.

Varnėnų elgesys – tai ir saviorganizuojančios sistemos pavyzdys, kuomet bendras atsakas į įvykius suteikia būriui nemažai pranašumų: lyderio klaida būriui gali turėti labai tragiškų pasekmių.