Mokslo ir technologijų pasaulis

Jeilio ir Harvardo mokslininkai, naudodami NASA teleskopą, pastebėjo, kaip viename dujų ir dulkių telkinyje gimsta naujas kosminis objektas, ateityje tikriausiai virsiantis į įprastinę žvaigždę.

Astronomų manymu tai jauniausia iki šiol stebėta  žvaigždė,  pavadinta L1448-IRS2. Ji yra Persėjo žvaigždžių formavimosi regione, nuo Paukščių tako nutolusiame maždaug per 800 šviesmečių, rašo telegraph.co.uk.

Pagal pirminius stebėjimų duomenis mokslininkai sprendžia, kad tai ankstyviausia jos formavimosi stadija. Kol kas ji pastebima tik dėl įspūdingų dujų darinių, esančių aplink ją. Žvaigždę šiais metais aptiko Jeilio universiteto, Harvardo-Smithsonijaus astrofizikos centro ir Maxo Plancko astronomijos instituto Vokietijoje mokslininkai.

Naudodami NASA „Spitzer“ kosminį teleskopą, mokslininkai padarė nepaprastų žvaigždės nuotraukų - tiesa, kol kas paskelbtame pranešime spaudai jos nepublikuotos. Straipsnį leidinyje „Astrophysical Journal“ paskelbusi mokslininkų komanda teigia, kad žvaigždė yra pirmame vystymosi etape.

Anot jų, ji „tik pradėjo traukti medžiagą iš ją supančio dujų ir dulkių apvalkalo“. Žvaigždę pavyko aptikti tik dėl silpnos šviesos, kurią dėl vykstančio judėjimo skleidžia ją supančius dujos. „Labai sunku aptikti žvaigždžių formavimosi stadijoje esančius objektus, nes jie labai trumpalaikiai ir spinduliuoja labai mažai šviesos“, – teigė tyrimui dalyvavęs Jeilio mokslininkas Xuepeng Chen.

Pagal įprastą žvaigždžių gimimo teoriją, žvaigždės formuojasi iš didelių, šaltų ir tankių dujų ir dulkių regionų, vadinamų molekuliniais debesimis, kurie pasklidę po visą Visatą. Pirmojoje gimimo fazėje ypač tankus molekulinio debesies regionas pradeda spiestis, o antrojoje fazėje, kai gravitacija pritraukia pakankamai medžiagos, sutankėjimo centre susiformuoja branduolys. Toks darinys jau vadinamas prožvaigžde. Prožvaigždė tampa žvaigžde, kai baigiasi akrecijos procesas ir išsisklaido ją supantis medžiagos apvalkalas. Galiausiai prožvaigždėje ima vykti termobranduolinės reakcijas ir ji tampa įprastine žvaigžde.

Mokslininkai mano, kad atrastoji žvaigždė yra tarp dviejų formavimosi fazių.  Kadangi žvaigždė iš savo centro dideliu greičiu išskiria dujų srautus, mokslininkai nusprendė, kad „ji jau įgavo tam tikrą preliminarią masę, taigi pirmoji fazė jau pasibaigus“. Tačiau rastoji žvaigždė yra per blanki, kad galėtų būti vadinama tikra „prožvaigžde“ - mat dauguma prožvaigždių supa didelį dulkių apdangalai, kurie infraraudonųjų spindulių diapazone intensyviai švyti.

Mokslininkai tikisi, kad naudodami naująjį „Herschel“ kosminį teleskopą, paleistą gegužę, galės aptikti ir daugiau panašių žvaigždžių.

Priminsime, jog prožvaigdžių fazėje esančias žvaigždes astronomams yra tekę stebėti ne kartą. Pavyzdžiui, mes jau rašėme apie L1157 – nulinės klasės žvaigždės stebėjimus.