Mokslo ir technologijų pasaulis

Indijos Mėnulio misija „Chandrayaan-3“ atliko precedento neturinčius matavimus mūsų palydovo pietiniame ašigalyje.

Praėjus mažiau nei savaitei po istorinio nusileidimo, „Vikram Lander“ išanalizavo Mėnulio grunto temperatūrą, rašo “Gizmodo“.

Be nuotraukų, jau palitusių visame pasaulyje, tyrimų transporto priemonė į Žemę perdavė duomenis iš „Chandra's Surface Thermophysical Experiment“ (ChaSTE) instrumento. Pirmą kartą istorijoje galime sužinoti, koks šiltas ar šaltas yra viršutinis mėnulio regolito sluoksnis.

Indijos Mėnulio roveris su „ChaSTE“ zondu gali pasiekti 10 centimetrų gylį žemiau paviršiaus ir turi 10 atskirų temperatūros jutiklių. Toliau pateiktame grafike pavaizduoti Mėnulio paviršiaus ir paviršinio sluoksnio temperatūros pokyčiai skirtinguose gyliuose, užfiksuoti prasiskverbiant zondui.

Mėnulio temperatūros kitimo grafikas priklausomai nuo daviklių panardinimo į regolitą gylio.

Chandrayaan-3 Mission:
Here are the first observations from the ChaSTE payload onboard Vikram Lander.

ChaSTE (Chandra's Surface Thermophysical Experiment) measures the temperature profile of the lunar topsoil around the pole, to understand the thermal behaviour of the moon's… pic.twitter.com/VZ1cjWHTnd

— ISRO (@isro) August 27, 2023

• Anksčiau mokslininkai manė, kad paviršiaus temperatūra gali būti nuo 20 iki 30 laipsnių Celsijaus, tačiau dabar žinome, kad ji siekia beveik 50 laipsnių.
• Giliau ji smarkiai krenta: 20 milimetrų (2 centimetrų) gylyje jau nusistovėję 36-37 laipsniai.
• Po 4 centimetrais – apie 25 laipsnius.
• Mažiau nei 10 laipsnių galima išmatuoti 6 centimetrų gylyje.
• O jau ties 7 centimetrais termometras rodys temperatūrą žemiau nulio.
• Minus dešimt laipsnių fiksuota kiek daugiau nei 80 milimetrų gylyje.

Mėnulis neturi atmosferos, kuri reguliuotų jo temperatūros profilį. Todėl skirtingose ​​palydovo dalyse – apšviestose ir neapšviestose – turėtų būti gana didelis skirtumas.

Stebėjimai vyksta, todėl netrukus sužinosime daugiau.