Mokslo ir technologijų pasaulis

Lakūnas, kosmonautas Vasilijus Aksenovas išleido knygą, kurioje aprašė kosmonauto Jurijaus Gagarino žūtį. Anot V.Aksenovo, aviakatastrofos, per kurią žuvo pirmasis kosmonautas, priežastimi tapo tai, kad lėktuvas pakliuvo į ypač didelio debesuotumo zoną.

Lakūnas tvirtina, kad pirmą kartą šią versiją jam išsakė J. Gagarino žūčiai sudarytos valstybinės komisijos narys Sergejus Anochinas. Komisija taip ir nepaskelbė aviakatastrofos priežasčių, o surinkti duomenys liko įslaptinti. V.Aksenovas 1968 metų kovo 27 dieną, kai įvyko aviakatastrofa, su J. Gagarinu atliko sveikatos patikrinimą, tačiau skrido kitu lėktuvu.

J.Gagarinas ir Aleksejus Serioginas, skridę lėktuvu „Mig-15“, nelaimės metu baigė skristi virš viršutinio debesų sluoksnio ir pradėjo greitai leistis, tačiau dėl itin prasto matomumo nesugebėjo orientuotis ir suvaldyti lėktuvo. Išskridęs iš šios zonos lėktuvas smigo žemyn apie 700 kilometrų per valandą greičiu. Dėl tokio greičio pilotai nespėjo atlikti manevro ir išvengti katastrofos.

Jau anksčiau interviu J.Gagarino kolegos sakė, kad viena iš katastrofos priežasčių galėjo būti prastos oro sąlygos, kurių neįvertino ekipažas. Kaip viena iš versijų buvo minima ir tai, kad J. Gagariną ištiko panikos priepuolis išsihermetizavus lėktuvo kabinai.

Po pirmojo skrydžio į kosmosą 1961 metų balandžio 12 dieną J. Gagarinas tapo žinomas visame pasaulyje. Jis dirbo kosmonautų rengimo centre ir kurį laiką visai neturėjo lakūno praktikos, tačiau vėliau nusprendė atnaujinti skrydžius. Vėliau jis treniruodavosi, vadovaujamas instruktoriaus A. Seriogino.

Ši pirmojo Žemės kosmonauto žūties teorija papildo kitų šiuo metu egzistuojančių teorijų gretas. Dar prieš pusę metų Rusijos tyrėjai buvo paskelbę kitą J. Gagarino žuties versiją - jog jis žuvo, praradęs sąmonę dėl pernelyg greito leidimosi naikintuvu iš viršutiniųjų atmosferos sluoksnių.