Mokslo ir technologijų pasaulis

Vyriausybė kol kas neapsisprendė, kaip elgtis su dirbtiniu apvaisinimu. Sveikatos apsaugos ministerija parengė dvi alternatyvas, kaip spręsti nevaisingų šeimų problemą: liberaliąją ir konservatyviąją, tačiau kol kas sprendimas nepriimtas.

Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė, kad pagal konservatyvųjį variantą, apvaisinimas būtų galimas tik tarp santuokoje arba registruotoje partnerystėje gyvenančių asmenų, embrionų laikymas ir šaldymas būtų ribojamas, būtų galimas tik iki trijų embrionų implantavimas moteriai.

Tuo tarpu pagal liberaliąją alternatyvą lytinėmis ląstelėmis būtų galima keistis ne tik tarp sutuoktinių, embrionų užšaldymas ir laikymas būtų leidžiamas, jų skaičius nebūtų ribojamas.

„Tai yra ne tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, bet politinė ir pasaulėžiūros problema, požiūrio į lytinių ląstelių donorystę ir į gyvybės klausimą, kur daugelis mano, kad embrionas, jo užuomazga, yra gyvybės pradžia“, – sakė viceministrė.

Teisingumo ministerija siūlė leisti apvaisinti ir nesusituokusias moteris.

„Pasaulyje situacija yra skirtinga. Vienur leidžiama tik santuokoje gyvenant, o nedaugelyje šalių moteris be šeimos kūdikį galėtų turėti pagalbinio apvaisinimo būdu. Lietuvoje mes žiūrime į tai, kad gimdamas vaikas turėtų turėti du tėvus“, – kalbėjo ji.

Lietuva ne vienerius metus neapsisprendžia dėl dirbtinio apvaisinimo reglamentavimo.