Mokslo ir technologijų pasaulis

Elektronikos atliekų surinkimo srityje Lietuva nemažina pagreičio. Turėdama vieną efektyviausių elektronikos atliekų surinkimo sistemų visoje Europos Sąjungoje, mūsų šalis ir toliau juda teisinga kryptimi.

Praėjusią savaitę Aplinkos ministerijos paskelbti siūlomi elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimai turėtų sudaryti sąlygas gyventojams šias atliekas atiduoti dar patogiau, o surinkimo kiekiai turėtų padidėti, nes bus skatinama nebereikalingą elektroniką iš gyventojų rinkti pagal iškvietimą. Tiesa, kai kurie elektronikos atliekų sistemos dalyviai tokiu būdu dirba jau ilgą laiką ir gali tapti pavyzdžiu kitiems.

Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė teigia, kad gyventojai kiekvienais metais vis sąmoningiau apsisprendžia rūšiuoti atliekas, o Lietuva jau seniai nebelaikoma elektronikos atliekų tvarkymo užkampiu.

„Gyventojai jau yra įpratę atliekas rūšiuoti ne tik namuose, bet ir darbovietėse, daugelis žino, kur rasti specialias talpas baterijoms ar smulkiai elektronikai išmesti. Anksčiau kebliau būdavo tik norint greitai atiduoti sunkią, stambią buitinę techniką, pavyzdžiui, seną šaldytuvą ar nebereikalingą skalbimo mašiną, ypač mažesniuose miesteliuose ar atokesnėse šalies vietose įsikūrusiems gyventojams. Tačiau jau daugiau nei metus „Man rūpi rytojus“ komanda operatyviai vyksta paimti senų viryklių, televizorių ir kitų atitarnavusių prietaisų į bet kurį Lietuvos kampelį. Negana to, patys nusineša iš bet kurio pastato aukšto“, – sako V. Masalienė.

Paslaugos poreikis didžiulis

„Man rūpi rytojus“ vadovas Vladimir Jankoit skaičiuoja ne tik per metus išaugusias veiklos apimtis, bet ir gerus gyventojų atsiliepimus.

„Nors veikiame jau daugiau nei metus ir visoje Lietuvoje, vis dar pasitaiko atokesnių vietų, mažų miestelių gyventojų, kurie nustemba, kad tikrai pas juos atvyksime ir nemokamai išvešime per dešimtmečius sukauptą, bet jau niekam nebereikalingą „turtą“. Be to, šiemet elektronikos atliekų priėmimo sistemą papildėme dar viena paslauga – miestelių centruose visoje Lietuvoje ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose įrengiame modernias vietas, kur gyventojai jiems patogiu paros metu nebereikalingą elektroniką gali atvežti ir palikti patys. Kai kurių bendruomenių atstovai patys aktyviai prašo įrengti tokias vietas, tad matydami šios paslaugos poreikį, elektronikos atliekų priėmimo vietų tinklą plėsime ir toliau“, – sako V. Jankoit.  

Kuo daugiau galimybių – tuo švaresnė aplinka

V.Masalienė priduria palaikanti siūlomus pakeitimus, kuriais siekiama skatinti elektronikos atliekų surinkimą pagal gyventojų iškvietimus, nes kuo daugiau sistemos narių teiks tokią paslaugą, tuo daugiau atliekų bus surenkama ir taip prisidedama prie aplinkos taršos mažinimo bei tvarumo.

„Elektronikos atliekos išlieka vienu sparčiausiai augančių taršos šaltinių visame pasaulyje, o jeigu jos patenka į sąvartynus, pamiškes, būna neteisėtai sudegintos ar mechaniškai pažeistos, yra teršiama aplinka – iš šių atliekų pasklinda žmogui ir gamtai kenksmingos medžiagos. Tačiau elektronikos atliekose yra vertingų medžiagų, pavyzdžiui, aukso, sidabro, vario, todėl labai svarbu nebereikalingus prietaisus atiduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams, kad šie juos paruoštų pakartotiniam panaudojimui arba perdirbimui. Taip bus išsaugomi vertingi ištekliai ir mažinama tarša“, – teigia V. Masalienė.

Informaciją, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.

Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse  vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.