Mokslo ir technologijų pasaulis

Sveikatos ekspertai baiminasi, kad žmonėms nesunkiai įveikus COVID-19 virusą, artėja kita didelė pandemija, kuri gali nužudyti 50 mln. gyventojų.

Pasaulio sveikatos ekspertų teigimu, kita pandemija gali būti 20 kartų mirtingesnė nei COVID-19 ir savo mastu prilygsta ispaniniam gripui. Apie tai rašo „The Mirror“.

Sveikatos ekspertai baiminasi, kad žmonėms nesunkiai įveikus COVID-19 virusą, artėja kita didelė pandemija, kuri gali nužudyti 50 mln. gyventojų.

Ekspertai perspėja, kad „Liga X“, kaip ją pavadino Pasaulio sveikatos organizacija, yra labiau tikėtina nei įmanoma ir gali užklupti pasaulį bet kurią akimirką. Jis gali atsirasti dėl milijono dar neatrastų virusų ir būti 20 kartų mirtingesnis nei COVID-19, kuris vien JK nusinešė 2,5 mln. gyvybių.

Kita pandemija savo mastu gali prilygti ispaniniam gripui, todėl norint kovoti su šia liga, pasak PSO, reikės sukurti greitojo reagavimo vakcinas.

57 metų Kate Bingham, praėjusių metų gegužės–gruodžio mėn. pirmininkavusi JK vakcinų darbo grupei, sakė, kad neturėtų būti ramu vien dėl to, kad „Covid-19“ dabar „daugiausia laikoma įprasta liga“.

„Pasakysiu taip: 1918–1919 m. gripo pandemija nusinešė mažiausiai 50 milijonų žmonių gyvybių visame pasaulyje, tai yra dvigubai daugiau nei žuvo per Pirmąjį pasaulinį karą. Galime tikėtis panašaus aukų skaičiaus nuo vieno iš daugelio jau egzistuojančių virusų. Šiandien virusų, kurie aktyviai dauginasi ir mutuoja, yra daugiau nei visų kitų gyvybės formų mūsų planetoje kartu paėmus. Žinoma, ne visi jie kelia grėsmę žmogui, bet daugelis tikrai pavojingi“, – perspėja gydytoja.

Pasak jos, šiuo metu mokslininkai žino 25 virusų šeimas, kurių kiekvienoje yra iki tūkstančio atskirų virusų, galinčių išsivystyti į pandemiją. Be to, ekspertų teigimu, yra dar apie milijonas nežinomų virusų, kurie gali pereiti iš vieno tipo į kitą ir sunaikinti milijonus žmonių.

Aiškindama pandemijų pagausėjimą, Kate sako, kad tai nėra tik „atsitiktinė nesėkmės serija“. Priežastimi ji nurodo tris pagrindinius veiksnius: globalizaciją, gyventojų perteklių miestuose ir miškų naikinimą, kas sukūrė „idealias sąlygas“ virusams pereiti iš vienos rūšies į kitą.

„Turime žengti pirmuosius žingsnius, kad kovotume su kita pandemija dabar, o tai reiškia, kad reikia išleisti pinigus. Tačiau yra labai mažai įrodymų, kad esame pasirengę išleisti pinigus, panašaus dydžio į tuos, kiek išleidžiame apsisaugodami nuo tikrų virusų - tų, kurie gali „užmušti.“ Piniginė neveiklumo kaina yra didžiulė. Galų gale, net COVID-19, švelnesnis virusas nei liga X, mums paliko 16 trilijonų dolerių sąskaitą tiek sumažėjusios gamybos, tiek sveikatos priežiūros išlaidų“, – pridūrė ji.