Sferinės struktūros fulerenų molekulės kartais dar yra vadinamos "futbolo kamuoliais" (angl. buckyball), kadangi jų struktūra primena tiek futbolo kamuolio paviršiaus struktūrą, tiek geodezinių kupolų sandarą. Fulerenai savo pavadinimą gavo pagal geodezinių kupolų struktūrą sugalvojusio architekto Bakminsterio Fulerio (Buckminster Fuller) pavardę.
Pirmą kartą 60 anglies atomų turinčios sferinės molekulės laboratorijoje buvo sukurtos prieš maždaug ketvirtį amžiaus. Jau nuo tada buvo prognozuojama, jog jos turėtų egzistuoti ir atviroje kosminėje erdvėje, tačiau mokslininkams to įrodyti niekaip nepavykdavo. Anglies atomai trimatėse mikroskopinėse sferose išdėstyti taip, kad gretimi atomai vienas su kitu sudaro šešiakampius ir penkiakampius. Struktūra ne tik "elegantiška": ji iš šių molekulių sudarytai medžiagai suteikia didelį mechaninį patvarumą ir gerą elektrinį laidį, todėl ją siekiama panaudoti šarvams ir superlaidininkams kurti.
Tikriausiai pats įspūdingiausias atradimo faktas yra tai, kad "Spitzer" teleskopui juos apskritai pavyko aptikti. Molekulių egzistavimo požymiai detektuoti planetiniame ūke "Tc 1", kur senstanti žvaigždė, kaip mano mokslininkai, "numete" savo anglimi praturtintą išorinį sluoksnį, iš kurio vėliau susiformavo pats ūkas. Per šį debesį sklindanti šviesa pasižymi unikaliu spektru, būdingu būtent sferiniams fulerenams. O juos teleskopui "pamatyti" pavyko tik todėl, kad molekulės buvo įkaitintos iki tinkamos tam temperatūros. Tiesa, ar atradimas turės kokių nors praktinių pasekmių, mokslininkai kol kas nedetalizuoja.