Mokslo ir technologijų pasaulis

Japonijos ekspertų komisija ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje paragino vyriausybę per artimiausius penkerius metus pasiųsti į Mėnulį robotizuotą mėnuleigį ir iki 2020 metų įrengti mūsų planetos palydove pirmąją nuolatinę bazę.

Robotų bazė Mėnulyje - japonus senokai dominanti idėja, pristatyta net ir oficialiame Vyriausybės lygyje. Deja, malonumas brangus - dabartinė komisija apskaičiavo, kad bepiločių Mėnulio tyrimų programa per artimiausią dešimtmetį kainuotų 200 mlrd. jenų (6,06 mlrd. litų). Tokios programos finansavimas gali būti sudėtingas, žinant, kad vyriausybė stengiasi sutaupyti biudžeto išlaidų. Štai todėl vis dar vyksta diskusijos ir nagrinėjamos komisijų išvados ar tokios investicijos šaliai yra būtinos.

"Nepaprastai svarbu siųsti zondus į Mėnulį..., nes šiuo metu stebime didžiojo Saulės sistemos tyrimų laikotarpio aušrą, - sakoma ketvirtadienį komisijos oficialiai patvirtintame dokumente. - Kinija, Indija ir kitos šalys planuoja siųsti zondus į Mėnulį. Jeigu Japonija pavėluos, bus sudėtinga išlaikyti mūsų pranašumą moksliniame Mėnulio pažinime."

Ataskaitoje pabrėžiama, kad Japonijos orbitiniam palydovui pavyko atsiųsti didelės raiškos nuotraukų, aprėpiančių visą šio dangaus kūno paviršių. Japonija taip pat raginama išplėsti Mėnulio tyrimų programą "tarptautinio dalyvavimo" labui.

Komisija, kurią sudaro ekspertai iš valstybinės Japonijos aerokosminių tyrimų agentūros (JAXA), verslo įmonių ir mokslo institucijų, naująją ataskaitą patvirtino po metus trukusių debatų dėl būsimų Mėnulio tyrimų. Planuojama, kad naujasis robotas įrengs stebėjimo stotį ir surinks geologinių pavyzdžių, kurie bus išsiųsti į Žemę.

Robotas taip pat turėtų įrengti saulės baterijų platformą, gaminančią elektros energiją. Taip pat planuojama iki 2020 metų netoli Mėnulio pietinio ašigalio įrengti pirmąją nuolatinę modernių robotizuotų mėnuleigių stotį. Iš pradžių ekspertai planavo pasiųsti vaikštantį dvikojį humanoidinės išvaizdos robotą, tačiau vėliau pripažinta, jog ratinės konstrukcijos zondas praktiškesnis nelygaus reljefo sąlygomis.

Komisija artimiausiu laiku pateiks šią ataskaitą susisiekimo ministrui Seiji Maeharai, kuris taip pat atsakingas už kosmoso tyrimų programas, sakė vienas vyriausybės pareigūnas. Vėliau ataskaita bus apsvarstyta Kosmoso politikos strateginiame štabe, kuriam pirmininkauja premjeras Naoto Kanas.

Japonijos kosminių tyrimų programa šiemet sulaukė svarbaus postūmio, kai zondas „Hayabusa“  grįžo po septynerius metus trukusio skrydžio į tolimą asteroidą, taip pat po sėkmingų Saulės "burių" varomos "kosminės jachtos" bandymų.

Su Japonija glaudžiai bendradarbiaujančios Jungtinės Valstijos ketina atšaukti kosminių tyrimų programą, pagal kurią planuota iki 2020 metų dar kartą pasiųsti į Mėnulį amerikiečius astronautus.