Mokslo ir technologijų pasaulis

Geriausių mokyklų vadovams skaičiuojant, kad studijuoti svetur išvyksta kas trečias jų abiturientas, ministerija teigia, kad yra ir atvirkštinis procesas – svetur gyvenančių lietuvių vaikai grįžta studijuoti į Lietuvą.

Šiemet jų stoja dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Aukštųjų vadovai sako, kad didžiausias uždavinys – sugrįžusiuosius sulaikyti čia ir pasilikti. Rudenį Lietuvos aukštųjų duris atvers kone dvigubai daugiau užsienio lietuvių, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

Anksčiau į Lietuvą studijuoti sugrįždavo apie pusšimtį emigrantų, šiemet – per šimtą. Norinčiųjų buvo daugiau nei pasiruošta priimti ir pirmą kartą stojantiesiems vyko konkursas.

„Daug daugiau žmonių stoja ne iš etninių žemių, o iš tų šalių, kuriose, pavyzdžiui, yra didžiausia mūsų emigracija. Stoja iš Airijos, JAV, Italijos. Anksčiau stodavo žmonės iš Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos“, – pastebi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Anot viceministrės, daugiausia emigrantų renkasi prestižines medicinos, odontologijos, politikos mokslų studijas, vienas kitas – inžinerines. Pirmą kartą užpildytos ne tik universitetų, bet ir kolegijų studijų vietos.

„Kitose šalyse nėra mokesčio už mokslą, tačiau, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, toliau vardijama, ką jūs turite turėti – kompiuterį, pirkti knygas ir kita. Tie visi dalykai iš šeimos paima didelius pinigus. Kitas paaiškinimas, kad galbūt į Lietuvą grįžta tie, kurie netobulai moką tą kitą kalbą“, – mano Kolegijų direktorių konferencijos pirmininkas Gintautas Bražiūnas.

„Tie kurie stoja iš Airijos ar JAV, ten, manau, jiems studijuoti būtų labai brangu. Veikiausiai jie įvertina galimybę, kad tose kitose šalyse jie negalėtų įstoti į labai prestižinius universitetus, kurie yra labai brangūs, ir galbūt nenori stoti į labai prastus universitetus“, – teigia N. Putinaitė.

Anot ministerijos, dalis emigrantų rengdamiesi studijoms Lietuvoje grįžta dar anksčiau – čia baigti 11–12 klases.

Oficialios statistikos, kiek po studijų sugrįžta į užsienio šalis, o kiek lieka Lietuvoje, nėra. Aukštųjų mokyklų vadovai pripažįsta, kad didžiausia atsakomybė tenka valdžiai, kad grįžtantys studijuoti čia liktų ir dirbti.

Sutapimas ar ne, bet Seimo pirmininkė Irena Degutienė šią savaitę Seime sveikindama Pasaulio lietuvių bendruomenės ir jaunimo sąjungos kraštų valdybos pirmininkus kalbėjo, kad tikslas susigrąžinti emigrantus turėtų tapti valdžios garbės reikalu. Parlamento vadovė pridūrė, kad emigracija – viena didžiausių Lietuvos problemų.

Parlamento vadovė I. Degutienė taip pat paprašė Pasaulio lietuvių bendruomenės pagalbos, kad būtų išlaikyti Lietuvos ir išvykusiųjų ryšiai. Išnaudoti užsienyje gyvenančius lietuvius šalies gerovei kurti ragina ir patys Pasaulio Lietuvių atstovai.