Mokslo ir technologijų pasaulis

Žmonių protinių gebėjimų vertinimas pagal tautybę yra jautri tema, nemaloniai primenanti gėdingus pseudomokslus, tokius kaip kraniometrija, kuriuo siekta įrodyti, kad baltosios rasės atstovai yra patys protingiausi.

Šiame kontekste kiek glumina naujausias mokslininkų tyrimas, kuris išties įrodė, kad vienų šalių gyventojų protiniai gebėjimai didesni nei kitų, praneša „Newsweek“. Be to, tautoms vystantis, intelekto koeficientas taip pat auga – šis fenomenas vadinamas Flyno efektu.

Ir intelekto deficitas, ir Flyno efektas aiškinamas daugybe priežasčių, nepamirštant išsilavinimo, pajamų ir netgi darbo ne žemės ūkio srityje. Ir štai dabar Naujosios Meksikos tyrėjai atrado dar vieną intriguojančią teoriją: protiniai sugebėjimai gali būti susiję su infekcinių ligų koeficientu.

Idėja

Tyrimo autorius Christopheris Eppigas ir jo kolegos sako, kad smegenys yra daugiausiai pastangų reikalaujantis žmogaus organas. Protinei veiklai naujagimis išnaudoja apie 90 proc. energijos. Peršasi logiška išvada, kad jei energijos ėmimo procesas sutrukdomas kai smegenys auga, gali būti padaryta rimta ilgalaikė žala.

Daugumoje pasaulio šalių didžiausią grėsmę vaiko kūnui – ir kartu smegenims – kelia parazitinės infekcijos. Šios ligos gali tiesiogiai atakuoti gyvuosius audinius, kuriuos kūnas po to stengiasi pakeisti.

Infekcijos gali apimti virškinimo traktą ir sukliudyti maisto įsisavinimą, be to, bakterijos gali pasinaudoti kūno ląstelėmis savo reprodukcijai. Taip pat nemažai kūno energijos nukreipiama imuninei sistemai, kuri kovoja su infekcija. Iš visų infekcijų didžiausią žalą padaro tos, kurios sukelia viduriavimą, nes tokių ligų metu kūnas visai negauna maistinių medžiagų.

Įrodymai

Palyginę duomenis apie ligų naštą (dėl infekcinių ligų prarastus gyvenimo metus) ir vidutinį intelekto koeficientą, autoriai atrado stulbinantį atvirkštinį procentinį ryšį – apytikriai 67 proc. šalių, kurių gyventojų intelekto koeficientas žemiausias – Pusiaujo Gvinėjoje, Kamerūne, Mozambike ir Gabone – ligų našta didžiausia. Ir atvirkščiai, šalių, kuriose ligų našta mažiausia, gyventojų intelekto koeficientas didžiausias. Pastarajame sąraše pirmauja Singapūras, Pietų Korėja, Kinija, Japonija ir Italija.

Atlikdami tyrimą mokslininkai stengėsi maksmaliai suvienodinti kitas intelektą veikiančias priežastis - tyrimai vertinti pagal vienodas klimato zonas, bendrąją švietimo sistemą, pajamų lygį ir bendrąją valstybės ekonominę situaciją, atstumą iki Afrikos (manoma, jog žmonėms migruojant ir aplankant naujas teritorijas, dėl sutinkamų iššūkių jų intelektas nuolat augo). Atmetus šiuos veiksnius, lemiamas tapo infekcinių ligų kiekis.

Šis atradimas gali paaiškinti ir Flyno efektą - vystantis nacijoms, tuo pačiu plečiasi mokslo žinios ir vis labiau tobulėja medicina, dėl ko mažėja infekcinių ligų ir jų keliamo pavojaus.

Jeigu šis tyrimas yra teisingas, tuomet atsiranda dar didesnė motyvacija kovoti su infekcinėmis ligomis trečiojo pasaulio vastybėse - taip padėtume ne tik gerinti bendrąją sveikatos būklę, bet ir didinti šių regionų gyventojų intelekto lygį.