Mokslo ir technologijų pasaulis

Tyrėjai mano, kad pagaliau rado tikrąją „katastrofiško žlugimo“, dėl kurio prieš milijonus metų žuvo dinozaurai ir kiti gyvūnai, priežastį.

Ne paslaptis, kad prieš milijonus metų Žemėje gyveno dinozaurai, kurių suakmenėjusius kaulus dabar randa mokslininkai. Ankstesniais tyrimais taip pat nustatyta, kad prieš 66 milijonus metų įvyko tam tikra „katastrofiška griūtis“, dėl kurios žuvo dinozaurai ir daugelis kitų gyvybės formų Žemėje, rašo „Daily Mail“.

Dėl to mokslininkai ilgai ieškojo, kas sukėlė dinozaurų mirtį Žemėje. Buvo išsakytos kelios pagrindinės teorijos: dinozaurai išmirė nuo asteroido smūgio arba galingo ugnikalnio išsiveržimo. Naujame tyrime mokslininkai teigia, kad jiems pavyko įminti šią paslaptį – dinozaurai visiškai neišmirė nuo asteroido smūgio.

Pasak Belgijos karališkosios observatorijos komandos, pagrindinė masinės gyvybės žūties Žemėje priežastis buvo į planetos atmosferą išmestos susmulkintos uolienos dulkės. Manoma, kad jos užstojo Saulę ir augalai negalėjo užsiimti fotosinteze.

Naujojo tyrimo rezultatai rodo, kad dulkių kiekis siekė maždaug 2000 gigatonų. Palyginimui, tai yra 11 kartų daugiau nei Everesto svoris. Mokslininkai taip pat nustatė, kad šios dulkės atmosferoje išliko iki 15 metų, sukeldamos pasaulinę „branduolinę žiemą“.

Dėl „branduolinės žiemos“ Žemėje žuvo augmenija, dėl kurios žūties daugelis žolėdžių rūšių, įskaitant dinozaurus, badavo. Be to, ši klimato griūtis pažymėjo katastrofiško masinio išnykimo pradžią, dėl kurio Žemė prarado beveik 75％ visų gyvų būtybių.

Mokslininkai nenuilstamai dirbo, kad išspręstų šią tragediją nuo Chicxulub kraterio (Jukatano pusiasalis, Meksika) atradimo 1978 m. Tačiau masinio išnykimo paslapčiai išspręsti vien geologinio formavimosi nepakanka. Iš pradžių pagrindinė teorija buvo ta, kad dinozaurai išmirė Žemėje maždaug prieš 66 milijonus metų dėl asteroido smūgio. Tačiau laikui bėgant mokslininkai ėmė abejoti, ar užtenka vien didžiulio asteroido smūgio.

Pastaruoju metu populiari teorija, kad dinozaurai ir dauguma gyvybės Žemėje išmirė prieš 66 milijonus metų, kai dėl asteroido smūgio kilusių pasaulinių gaisrų siera ar suodžiai aptemdė dangų ir nubloškė planetą į ilgą, tamsią žiemą. Dėl to planetoje buvo sunaikinta didžioji dalis gyvybės.

Tačiau naujame tyrime mokslininkai išvadas padarė remdamiesi dalelėmis, rastomis svarbioje fosilijų vietoje. Dėl to jiems pavyko patvirtinti ankstesnę hipotezę, leidžiančią manyti, kad visų gyvų būtybių mirties priežastis buvo nukritusio asteroido į atmosferą pakeltos ir „branduolinę žiemą“ sukėlusios dulkės.

Grupė pažymi, kad dalelės buvo rastos Tanis fosilijos vietoje JAV Šiaurės Dakotos valstijoje. Nepaisant to, kad ši vieta yra beveik už 3000 kilometrų nuo kraterio, senovės ežero sluoksniuose vis dar yra išlikę keli nuostabūs radiniai. Mokslininkai teigia, kad jie datuojami iš karto po asteroido smūgio.

Anot komandos, aptiktų dalelių dydis svyravo nuo 0,8 iki 8 mikrometrų – tokio dydžio, kuris leistų joms išlikti Žemės atmosferoje apie 15 metų. Tada mokslininkai panaudojo šiuos duomenis klimato modeliuose ir nustatė, kad dulkės greičiausiai vaidino daug svarbesnį vaidmenį masiniame išnykime nei pats asteroido smūgis. Mokslininkai apskaičiavo, kad visoje asteroido į atmosferą išmestoje medžiagoje buvo 75％ dulkių, 24％ sieros ir 1％ suodžių.

Pasak tyrime nedalyvavusio Seano Gulicko, geofiziko iš Teksaso universiteto Ostine, šio darbo rezultatai iš tikrųjų buvo dar vienas bandymas atsakyti į „deginantį klausimą“, kas sukėlė „branduolinę žiemą“. Tačiau mokslininkas mano, kad atsakymo tyrėjams nepavyko rasti. Kita vertus, jis pabrėžė, kad norint nuspėti planetos ir žmonijos ateitį, itin svarbu išsiaiškinti, kas atsitiko per masinį išnykimą.