Mokslo ir technologijų pasaulis

Medžiaga mus pasiekia iš pat branduolio. Tas neblogai, nes apie branduolį žinome tik tiek, kad jis yra. Dabar turėtume sužinoti daugiau, nes pakeisti tarpinės, kad nenutekėtų, dar nesugebame.

Jungtinė geochemikų komanda iš JAV, tarp Kanados ir Grenlandijos įsiterpusios salos, Bafino Žemės, akmenyse aptiko itin aukštą helio-3 (³He) lygį. Šis izotopas gali liudyti, kad mūsų planetos branduolys teka į viršų. Ir tai vyksta tiesiog dabar. Jei iš tiesų taip yra, tuomet mokslininkams atsiveria unikali galimybė tirti planetos branduolio sudėtį — drauge su ³He į paviršių, akivaizdu, išteka ir ir kitos branduolio sudedamosios dalys.

Bafino Žemės lavos srautuose ³He aptiktas ne pirmą kartą, kas rodo, kad branduolys gali prasisunkti išorėn, per Žemės plutą. Helio izotopas aktyviai dalyvavo formuojantis planetai, po to liko jos branduolyje. Bet jeigu jis patenka paviršiun, tai dėl savo prigimties stengiasi pakilti į atmosferą ir išsisklaidyti kosmose. Tad, kaip rašo Phys.org, jeigu prie paviršiaus jo ir randama, tai itin retai, ir veikiausiai jis ten pateko iš branduolio.

Woods Hole okeanografijos instituto ir Kalifornijos technologijų instituto mokslininkus vykti į Bafino Žemę suintrigavo galimybė įrodyti, kad Žemės planetos branduolys prateka į išorę. Paėmę kelių lavos srautų mėginius, jie aptiko gerokai gerokai didesnį ³He lygį, nei gauta ankstesniais tyrimais — didesnį, nei bet kur kitur Žemėje.

Be to, paaiškėjo, kad čia užfiksuotas ³He santykis su ⁴He, paplitusiu izotopu, yra didžiausias, lyginant su bet kuria kita planetos vieta. Mokslininkai mano, kad tai yra dar vienas faktorius, rodantis, kad ³He išteka iš planetos branduolio.

Jei geochemikams pavyks įrodyti, kad ³He iš tiesų paviršiuje atsiduria iš paties Žemės centro, tai reikš, kad visa jį supanti medžiaga irgi susidarė ten. Tokiu atveju mokslininkai gaus medžiagą tyrimams, apie kokią anksčiau jie negalėjo nė svajoti.

Remiantis naujausiais mokslo duomenimis, Žemės centre yra kietas metalinis rutulys, savotiška planeta planetoje, kurios egzistavimas suteikia paviršinei gyvybei būti tokio pavidalo, kokį matome (būtent jis kuria Žemės magnetosferą). Kaip vidinis branduolys atsirado ir vystėsi — mokslas dar neapsisprendė, tačiau grupei geofizikų iš JAV pavyko seisminėmis bangomis nustatyti, kad jis nėra homogeniškas, kaip manyta anksčiau, o sudaro skirtingų medžiagų mozaiką.

hightech.plus