Mokslo ir technologijų pasaulis

Kapinių plotai nuolat didėja ir tampa vis didesnė prabanga, o kremuojant žmogaus kūną pagaminama vidutiniškai apie 150 kg anglies dvideginio (ir apie 200 mikrogramų radioaktyvaus gyvsidabrio). Atsižvelgiant į tai, ekologiškiausia žmogaus palaikus ne užkasti ar kremuoti, o ištirpdyti beveik verdančiame vandenyje, rašo portalas „Newscientist“.

Anot mokslininkų, akvamacija (angl. aquamation) – šiuo metu „žaliausias“ būdas „atsikratyti“ mirusiųjų kūnais. Akvamacijos metu kūnas įdedamas į plieninį konteinerį, kuriame įpiltas su kaliu sumaišytas vanduo. Tuomet vanduo 93 °C verdamas 4 valandas – po šio proceso mėsa ir vidaus organai visiškai suyra, belieka tik kaulai. Teigiama, kad šis procesas yra panašus į kremavimą, nes kremavimo atveju „pelenus" sudaro kūrykloje deginimo metu sukietėję ir vėliau sutraiškyti kaulai.

Akvamacija naudoja tik 10 proc. energijos, reikalingos paprastai kremacijai, ir neišskiria jokių toksiškų emisijų, teigia Johnas Humphriesas, Australijoje įsikūrusios ir šį procesą tobulinančios įmonės „Aquamation Industries“ vadovas. Anot jo, šis irimo procesas „tiesiog pagreitina natūralų kūno puvimą dirvoje ir vandenyje“.

Panašios irimo technologijos yra vystomos ir kitur, pavyzdžiui, Glazge (Didžiojoje Britanija) įsikūrusi įmonė „Resomation“ kūnus naikina iki 180 laipsnių įkaitintame natrio hidroksido tirpale. Belgijoje sukurta technologija, kurią naudojant mirusiųjų kūnai dedami į specialius konteinerius su stipriu kaustiniu tirpalu; palaikai, uždaryti hermetiškame konteineryje su vandeniu ir druskomis, kurį laiką veikiami didelio slėgio ir maždaug po dviejų valandų iš jų lieka tik skystis ir mineraliniai pelenai. Anot J. Humphrieso, akvamacija suteikia pakartotino perdirbimo galimybę: beveik verdantis vanduo dezinfekuoja visus dirbtinius implantus, kuriuos galima vėliau perdirbti. Į vos mėnesį veikiančią įmonę jau kreipėsi 60 australų, pageidaujančių, jog jų kūnai po mirties būtų sunaikinti šiuo būdu.