Mokslo ir technologijų pasaulis

Beveik šimtmetį astronomai naudojo Hablo-Lemaitre konstantą, kad paaiškintų spartėjantį Visatos plėtimąsi – esminę dėlionės dalį, kuri palaiko Didžiojo sprogimo teoriją.

Paprastais žodžiais tariant, idėja yra tokia, kad greitis, kuriuo galaktikos tolsta viena nuo kitos, yra tiesiogiai proporcingas atstumui tarp jų.

Tačiau faktiniai stebėjimai atskleidė esminius neatitikimus, verčiančius mokslininkus svarstyti toliau. Ši „Hablo įtampa“ įkvėpė daugybę tyrėjų pasiūlyti sprendimus, tačiau iki šiol nė vienas nebuvo  patenkinamas plačiąjai mokslo bendruomenei.

Dabar Bonos universiteto (Vokietija) ir St Andrews (Škotijos) tyrėjai teigia, kad jie sugalvojo naują protingą sprendimą.

Jų naujoji teorija grindžiama naujausiais stebėjimais, kurie rodo, kad mūsų Saulės sistema yra regione, kuriame yra palyginti mažai materijos, palyginti su kitais žinomos Visatos kampeliais, panašiai kaip „oro burbulas pyrage“, teigiama pranešime spaudai. Iš esmės tai didelė tuštuma, kurioje materijos tankis yra daug kartų mažesnis.

Mokslininkai padarė tokią išvadą, tirdami, kaip greitai santykinai artimos supernovos tolsta nuo Žemės. Apskaičiuodama jų greitį, komanda gavo visiškai kitokią Hablo-Lemaitro konstantos vertę.

„Todėl atrodo, kad Visata šalia mūsų, t.y. iki maždaug trijų milijardų šviesmečių atstumu, plečiasi greičiau nei ji visa, – aiškino astrofizikas ir Bonos universiteto profesorius Pavelas Kroupa, naujo tyrimo, paskelbto 2010 m. žurnalo „Montly notices of the Royal Astronomical Society“ aprašyme.

Išvada galėtų paaiškinti, kodėl astronomai neseniai pastebėjo, kad mūsų erdvės regione yra  „nepakankamas medžiagos tankis“.

„Štai kodėl objektai tolsta nuo mūsų greičiau, nei iš tikrųjų būtų galima tikėtis“, – pridūrė Sant Andrews universiteto mokslinis bendradarbis ir bendraautoris Indranilas Banikas.

Kadangi dabartinis standartinis modelis neatsižvelgia į šiuos „burbulus“, tyrėjai siūlo iš naujo išnagrinėti kai kurias pagrindinias formules, galiojančias daugiau nei 100 metų.

„Standartinis modelis yra pagrįstas Alberto Einšteino pateikta gravitacijos prigimties teorija“, - sakė P. Kroupa. „Tačiau gravitacinės jėgos gali elgtis kitaip, nei tikėjosi A. Einšteinas“.

Dėl to komanda pritarė „modifikuotai Niutono dinamikai“, kurią iš pradžių pasiūlė Izraelio fizikas Mordehai Milgromas 1982 m.

Teoriškai ši idėja gali priversti „Hablo įtampą“ visiškai išnykti. Bet pirmiausia ji turės atlaikyti mokslinio patikrinimo audrą.