Mokslo ir technologijų pasaulis

Gyvūnai turi sukaupę pakankamai riebalų ir yra pasirengę užmigti, tačiau nenormalios aplinkos sąlygos jiems neleidžia to padaryti.

Apspangę, pusiau miegantys lokiai klaidžioja po Sibirą ir negali užmigti. Kas vyksta?

Remiantis Rusijos mokslininkų ataskaitomis, Rusijos Federacijos Amūro srityje klajoja pusiau miegantys lokiai, kurie yra pasiruošę žiemos miegui, tačiau neįprastai aukšta temperatūra neleidžia to padaryti, rašo „Live Science“.

Lokiai Sibire jau turi sukaupę pakankamai riebalų, kad galėtų lipti į savo guolius ir pražiemoti „miego režimu“, tačiau per šilti orai to daryti neleidžia. Šie gyvūnai jau prieš mėnesį turėjo užmigti žiemos miegu. Dažniausiai lokiai tai daro spalio pabaigoje.

Įdomu tai, kad Amūro srities teritorijoje toliau klajoja tik patinai, o patelės su jaunikliais į savo guolius keliavo „griežtai pagal grafiką“.

Lokiai dažniausiai žiemoja miegodami savo guoliuose, o išlenda pavasarį, kai turi galimybę susirasti maisto. Skirtingai nuo kitų žiemojančių gyvūnų, lokiai nusprendžia, kada žiemoti, remdamiesi įvairiais natūraliais ženklais, tokiais kaip maisto prieinamumas ir oro temperatūra.

Šių metų rudenį Amūro regione, kuris ribojasi su Kinija, buvo neįprastai aukšta temperatūra, ir tai gali būti priežastis, kodėl lokiai vis dar klaidžioja aplink savo guolius.

Pasak Oivindo Toieno iš Aliaskos valstijos universiteto (JAV), be neįprastai aukštos temperatūros, lokius gali trikdyti ir drėgmė jų guoliuose.

Esant aukštai temperatūrai, tirpsta sniegas, o susidaręs vanduo gali patekti į urvus, todėl lokiams ten yra nepatogu.

Atrodo, kad žiemojimo problemos labiau paveikia patinus nei pateles ir jauniklius. Mokslininko teigimu, jaunikliai yra jautresni žemai temperatūrai nei suaugusieji, nes jų kūnai sukaupia mažiau energijos ir greičiau praranda šilumą. Jų bazinė medžiagų apykaita taip pat yra didesnė nei suaugusiųjų vasaros ir žiemos miego mėnesiais, todėl mažesni jaunikliai turi būti ypač atsargūs, kad neišeikvotų energijos pertekliaus prieš žiemojant.

Suaugę lokiai gali išlaikyti dienos aktyvumą ankstyvaisiais žiemos mėnesiais, padidindami medžiagų apykaitą, kai jie juda, o tada vėl sulėtindami, kai jie ilsisi, sako Toienas.

Taigi, pusiau miegantys lokiai jau galėjo išprovokuoti fiziologinį perėjimą į žiemos miego būseną ir dėl to jų medžiagų apykaita yra slopinama.

Aliaskoje lokiai taip pat gali klajoti pusiau miegodami dėl aukštos temperatūros, sako Toienas. Mokslininkai jau matė tokius lokius, vaikštančius viduržiemį pajūrio zonose. Tačiau lokiai čia turi galimybę gauti maisto šiuo metų laiku.

Žiemos miegas

Lokių aktyvumas priklauso nuo metų laiko ir gyvenamosios aplinkos. Ruošdamiesi žiemos miegui arba tik iš jo pabudę, maisto ieško ir dienomis, bet vasarą, kai maisto daug, ypač aktyvūs naktį.

Žiemą, ypač šaltesnėse klimato juostose, kur yra mažiau maisto, lokiai nagais išsikasa urvus ir juose užsnūsta. Tai nėra tikras žiemos miegas, nes kūno temperatūra nukrenta vos 4–5 laipsniais. Iš tokio miego rudieji lokiai gali lengvai pabusti.

Miego metu patelės netenka iki 40 % svorio, o patinai iki 22 %.

Kartais gali miegoti ir 7 mėnesius.

Žiemos miego metu įvyksta gimdymas, tarp vasario ir kovo mėnesių. Dažniausiai gimsta 2 ar 3, kartais 4 lokiukų vada.