Mokslo ir technologijų pasaulis

Poilsiautojas, kuris renkasi atostogas Kuršių nerijoje, nesunkiai įvardys savo pasirinkimo priežastis – auksinio smėlio paplūdimiai, jūra, ramybė. Vis dėlto nedaugelis galėtų išvardyti vertybes, dėl kurių šis kraštas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Neringos savivaldybės mero pavaduotoja Aušra Feser, atkreipė dėmesį, kad kuriant aprašą turi būti nepamiršta vietos bendruomenės svarba. „Suprantame, kad už kultūros paveldą atsakingas Kultūros departamentas, bet vietos bendruomenė vaidina didžiulį vaidmenį šiame kontekste. Manome, kad pagrindinė materialaus ir nematerialaus paveldo saugotoja yra vietos bendruomenė. Jokiais įstatymais nepriversime plaukioti Kurėno, išsikelti vėtrungės ar žvejus bumbinti“, – teigė mero pavaduotoja.

Išskirti vertingiausi elementai

Po ilgų diskusijų, vertingiausius Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio elementus nuspręsta išskirti į natūralius ir žmogaus pakeistus gamtinius darinius bei kultūrinius darinius. Pirmuosius elementus sudaro Didysis kopagūbris su parabolinėmis, pilkosiomis, pustomomis ir apželdintomis kopomis; žmogaus sukurtas apsauginis pajūrio kopagūbris; natūralios pajūrio ir pamario palvės, pamario pusiasaliai (ragai); sengirės, savita smėlynų augalija ir gyvūnija, paukščių migracijos kelias. Kultūriniuss darinius sudaro smėlio užpustyti kaimai ir kitas archeologinis paveldas; istorinė pašto kelio trasa, senųjų žvejų kaimų, virtusių kurortinėmis gyvenvietėmis erdvinė-planinė struktūra bei architektūra: senieji mediniai žvejų namai, XIX a. atsiradę profesionalios architektūros statiniai: švyturiai, prieplaukos, bažnyčios, mokyklos, vilos, viešbučiai, vasarnamiai; jūrinio kultūros paveldo elementai.

Aprašo projekte pažymėta, kad gyvumą, dvasingumą ir ypatingą nuotaiką, atmosferą kultūriniam kraštovaizdžiui suteikia, jo savitumą išryškina nematerialiojo paveldo formos, tradiciniai verslai: folklorinės tradicijos – dainos, kostiumai, padavimai, istorijos; gintaro graibstymas tradiciniais įnagiais; jūrinio kultūros paveldo dariniai ir reiškiniai: žvejų laivai – kurėnai, laivų vėtrungės, žvejybos įrankiai – rankų darbo tinklai, poledinės žūklės įnagiai ir būdai, tradiciniai žuvies apdorojimo būdai, žvejų gyvensenos etnografiniai elementai – krikštai, tradiciniai drožiniai (langinės, lėkiai, vėjalentės); meninės tradicijos; saviti apsauginio kopagūbrio tvarkymo, miško priežiūros būdai; XIX a. susiformavusi poilsio kultūros tradicija – tausojantis rekreacinis naudojimas.

Apraše numatyta, kad Kuršių nerijos kultūrinis kraštovaizdis – nuolatinių gamtos jėgų ir ilgalaikės žmogaus veiklos rezultatas.

Bus derinama su Rusijos Federacija

Dokumente taip pat aprašomi valdymo ir apsaugos reikalavimai, būtini išskirtinės visuotinei vertei palaikyti. Pavyzdžiui, jame numatyta, kad iki 2017 m. bus parengtas Kuršių nerijos nacionalinio parko valdymo planas.

Pateiktas projektas – ne galutinis variantas. „Išskirtinės visuotinės vertės aprašas turi gauti savivaldybių , vyriausybinių organizacijų pritarimą. Aptartas variantas turi būti vertinamas ir UNESCO pasaulio paveldo komisijos. Gavus jų vertinimus, bus galima teikti tvirtinti Vyriausybei. Aprašą dar reikia suderinti su Rusijos Federacija“, – apie aprašo kūrimo etapus kalbėjo Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Nors aprašas kuriamas visai Kuršių nerijos teritorijai ir turės būti derinamas su Rusijos Federacija, rengiant aprašą nutarta atsisakyti nuostatų susijusių tik su Rusijos Federacija, siekiant išvengti galimo konflikto ar surinkti netinkamą informaciją.