Mokslo ir technologijų pasaulis

2024 metais Lietuvos elektros energijos rinkoje vyks svarbūs pokyčiai, susiję su kainomis, energijos šaltiniais ir technologinėmis naujovėmis. Pasak energetikos eksperto ir bendrovės „Energobalt“ vadovo Viliaus Ivanausko, šalyje sparčiai didėja suvartojamos elektros energijos kiekis ir per mažiau nei 20 metų turėtų išaugti dar 7 kartus. Vis dėlto net ir esant dideliems poreikiams Lietuvą ateityje jis mato kaip energijos eksportuotoją.

Saulės elektrinių banga nesileis

„Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad elektros energijos nustatyta rinkos kaina 2024 metams bus beveik 3,5 karto mažesnė nei 2023 metams. Toks kainų pokytis rodo, kad Lietuvos energetikos rinka tampa vis konkurencingesnė ir prieinamesnė vartotojams“, – sako V. Ivanauskas.

VERT dar 2023 metų spalį paskelbė prognozę, kad elektros energijos rinkos kaina Lietuvoje 2024 metais bus 9,472 ct/kWh, o 2024 metų pirmąjį pusmetį – 9,753 ct/kWh.

Viena iš priežasčių, lėmusių elektros kainų mažėjimą, energetikos eksperto teigimu, galima laikyti sėkmingą atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrą. O ypač saulės elektrinių.

„Energobalt“ vadovas tvirtina, kad 2024-aisiais saulės energetikos plėtra ne tik nesulėtės, bet įgaus dar didesnį pagreitį. Tai, anot jo, lems patraukli vartotojams saulės elektrinių įrengimo kaina ir atsipirkimo laikotarpis.

„Per 2023 metus saulės moduliai ženkliai atpigo. Palyginti su 2022 metais, jų kaina jau apie 40 proc. mažesnė. Stebint rinkos tendencijas, manau, galima tikėtis ir 50 proc. saulės modulių atpigimo 2024-aisiais“, – V. Ivanauskas.

Pasak jo, toks kainų mažėjimas leidžia tikėtis dar didesnio susidomėjimo saulės elektrinių įrengimu, kuris net ir 2022 metais, kai saulės moduliai buvo smarkiai pabrangę, buvo rekordinis.

„Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, 2022 metais mūsų šalyje buvo įrengta net 116 proc. daugiau saulės elektrinių nei 2021 metais. Dabar, kai saulės elektrinių kainos krito, logiška tikėtis, kad dar daugiau žmonių apsispręs investuoti į jų įrengimą. Tai sėkmingai paskatins ir labiau atlaisvintos pretendavimo į Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramą taisyklės, leidžiančios nebelaukti paramos kvietimų“, – nurodė energetikos ekspertas.

Energijos perteklius… Lietuvoje

„Energobalt“ vadovas pastebi, kad Lietuvos AEI, o tarp jų ir saulės energijos gamybos apimtys sparčiai auga. 2023 metais jau net 29 proc. visos suvartojamos energijos šalyje buvo gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių, o tai ženkliai daugiau nei anksčiau.

„2021 metais iš atsinaujinančių energijos išteklių gauta elektra sudarė 17 proc., o 2022-aisiais – 19 proc. bendro šalyje suvartoto energijos kiekio. Jei ši tendencija tęsis, planuojama, kad iki 2030 metų Lietuva galės eksportuoti net 9 gigavatus (GW) saulės energijos“, – saulės ir kitų atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus augimą skaičiais iliustravo ekspertas.

Jo teigimu, visas Baltijos regionas turi potencialo tapti net Europos lyderiu saulės energetikos srityje. Skaičiuojama, kad taip čia būtų galima pagaminti net 578 GW.

Pasak eksperto, įvertinus santykinai nedidelę Lietuvos ekonomiką bei atsinaujinančių energijos šaltinių vystymo potencialą tiek sausumoje, tiek vandenyje, galima tikėtis, kad Lietuva bus viena iš pirmųjų Europos Sąjungos (ES) šalių, pasieksiančių energijos perteklių.

„Manoma, kad pagrindinės šalys, kurioms ateityje reikės daugiausia energijos, yra centrinė Europa – Vokietija ir Lenkija. Vien Vokietijos poreikis iki 2050 metų sieks 2000–3000 TWh. Tai gali būti mūsų galimybė“, – sako „Energobalt“ vadovas.

Energetikos infrastruktūros plėtros svarba

LR energetikos ministerijos duomenimis, dabar Lietuvoje per metus suvartojama 11 teravatvalandžių (TWh). Tiesa, šis skaičius per ateinančius beveik tris dešimtmečius, iki 2050 metų, prognozuojama, išaugs beveik 7 kartus. Tam įtakos turės tiek kelių elektrifikacija, tiek elektromobilių gausėjimas bei skatinimas persėsti į juos, tiek viešojo transporto priemonių atnaujinimas.

„Elektrifikacija yra globalus, įvairiapusis ir tęstinis procesas. Matome kuriamas paskatas naudoti elektromobilius, projektus, siekiančius pakeisti degalais varomas viešojo transporto priemones į elektrifikuotas, taip pat kyla daug gamybos elektrifikavimo iniciatyvų, o buitiniai vartotojai vis dažniau raginami elektra pakeisti kietąjį kurą“, – tvirtino V. Ivanauskas.

Pasak jo, šiandien 35 proc. mūsų šalies privačių namų ir daugiabučių gyventojų vietoje iškastinio kuro naudoja elektrą. Ateityje šis rodiklis, planuojama, padidės net iki 70 proc.

Elektros suvartojimo apimtis keis ir Lietuvos geležinkelių tinklo atnaujinimas, po kurio riedės elektra, o ne dyzelinu varomi traukiniai. Šiuo metu elektrifikuojamos Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Radviliškis–Klaipėda–Radviliškis ir Klaipėda–Rimkai geležinkelio linijos.

„Kol kas Lietuvos geležinkelių elektrifikacija siekia tik 8 proc. Iki 2024 metų pabaigos, įvykdžius numatytus projektus, ji turėtų būti jau 27 proc.“ – sako „Energobalt“ vadovas.

Anot jo, kalbant apie elektros energijos gamybos ir suvartojimo tendencijas, aktualūs ne tik Lietuvos valstybės siekiai, bet ir užsibrėžti tikslai ES. Vienas esminių uždavinių – iki 2030 metų pasiekti ES vidurkį energijos intensyvumo rodikliuose ir sumažinti juos 1,5 karto, palyginti su 2017 metais.

„Mums visiems prireiks ne tik technologinių pokyčių energetikos sektoriuje, bet ir pakeitimų kasdieniame gyvenime. Be to, norint pasiekti užsibrėžtų tikslų ne ką mažiau svarbus bus ir technologijų pasitelkimas. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto algoritmais valdomų programų ir įrenginių taikymas valdant energetikos sistemas tiek versle, tiek namų ūkiuose“, – pabrėžė specialistas.

Aušta elektros kaupiklių era

„Energobalt“ vadovo įsitikinimu, sparčiai besikeičiančioje elektros energijos rinkoje, kuriai įtaką daro numatyti valstybiniai ir europiniai siekiai, vis svarbesnė bus ir elektros energijos kaupimo technologija, kuri gali padėti efektyviau eksploatuoti elektrines ir naudoti energiją.

„Kaupiklis arba, paprasčiau sakant, baterija – tai įrenginys, galintis saugoti elektros energiją. Specialistų skaičiavimais, jis elektros kainą leidžia sumažinti 10–40 proc., priklausomai nuo apimčių ir baterijos dydžio“, – nurodė V. Ivanauskas.

Anot jo, kaupikliai padeda neprarasti perteklinės energijos, kurios, dienos metu kaitriai šviečiant saulei, elektrinė pagamina daugiau, nei jos iš tiesų tuo metu reikia vartotojui.

„Saulės energija, pagaminta „čia ir dabar“, iš esmės yra nemokama. Jei pagaminamas jos perteklius, už tam tikrą mokestį, kuris nuo kitų metų didės 20 proc., galima atiduoti pasaugoti į ESO elektros tinklus. Tačiau turint baterijas yra galimybė patiems saugoti sugeneruotą elektros perteklių, už tai nemokant papildomai. Kaupikliai yra naudojami ir norint sumažinti elektros energijos suvartojimą iš tinklo. Tam kaupikliai dažnai pasitelkiami nulinės emisijos pastatuose, kurių tikslas – visiškai atsisakyti elektros energijos vartojimo iš tinklų“, – aiškino energetikos ekspertas.

Jo teigimu, namų ūkyje įdiegtas elektros kaupiklis ne tik suteikia nepriklausomybę nuo elektros tinklo ar išsaugo saulės energijos perteklių, bet ir leidžia jį panaudoti ten ir tuomet, kai jo labiausiai reikia. Pavyzdžiui, elektromobiliui įkrauti, ištikus avarinei situacijai ar atliekant planinę elektros tinklų techninę apžiūrą.

Elektros kaupikliai, pasak energetikos žinovo, taip pat gali būti pritaikyti skirtingose situacijose ir duoti daugialypės naudos.

„Kaupikliai gamykloms, kurios naudoja saulės elektrines ir negali atiduoti perteklinės energijos į elektros tinklą pagal ESO sąlygas, leidžia efektyviai išnaudoti pagamintą elektros energiją vidinėms įmonės reikmėms, mažinant priklausomybę nuo išorinio elektros tiekimo. Tai ne tik didina energetinį efektyvumą, bet ir mažina išlaidas už elektrą, nes jos mažiau perkama iš tinklo. Be to, naudojant kaupiklius mažėja  anglies dioksido CO2 emisijos ir užtikrinama, kad įmonės veikla tęsis net ir esant elektros tiekimo sutrikimų“, – vardijo V. Ivanauskas.

Anot jo, verslai, investuojantys į elektros energijos kaupiklius, taip pat gali ne tik sumažinti savo išlaidas ir ekologinį pėdsaką, bet ir aktyviai prisidėti prie tvarios energetikos sistemos kūrimo, kartu užsidirbant iš to papildomai.

„Įmonių baterijos gali dalyvauti elektros energijos balansavimo procese, padedant išlyginti paklausos ir pasiūlos svyravimus elektros tinkle. Tai ne tik padėtų stabilizuoti tinklo veikimą, bet ir galėtų generuoti pajamų už balansavimo paslaugą“, – nurodė ekspertas.

Verslui, siekiančiam efektyvinti energijos poreikių valdymą, V. Ivanauskas pataria pirmiausia atlikti energijos vartojimo auditą, leisiantį nuspręsti, kada reikia atnaujinti įrangą, pagerinti izoliaciją ar įdiegti energiją taupančias arba kaupiančias technologijas.

„Iš esmės perteklinės elektros kaupikliai, ypač kai jie yra naudojami sinchroniškai su saulės elektrine, yra tam tikros autonomijos garantas. Pasaulyje, kuris vis labiau persiorientuoja nuo iškastinio kuro ir renkasi tvarius būdus gaminti elektrą, dažnai net ir nepriklausomai, baterijos bus svarbus komponentas. Jų reikšmė ir paplitimas 2024 metais neabejotinai išaugs“, – pabrėžė bendrovės „Energobalt“ vadovas V. Ivanauskas.

Tokius teiginius pagrindžia ir tyrimų kompanijos „BloombergNEF“ skaičiavimai, rodantys, kad norint patenkinti poreikį energijos saugojimo pajėgumai nuo 2022 metų pabaigos turėtų padidėti daugiau nei 16 kartų ir 2030 metais pasiekti 720 GW.

Pasak Europos Komisijos (EK), energijos kaupimas yra lemiamas elementas, suteikiantis būtiną lankstumą, stabilumą ir patikimumą ateities energetikos sistemai, kurioje atsinaujinančios energijos dalis iki 2030 metų turėtų siekti maždaug 69 proc., o iki 2050 metų – 80 proc.

Savo ruožtu Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) prognozuoja, kad per ateinančius penkerius metus pasaulinė elektros energijos kaupimo talpa išaugs 56 proc. ir iki 2026 metų pasieks daugiau nei 270 GW.