Ugnikalnių vidų būtų galima stebėti 900 laipsnių karštį atlaikančiais jutikliais
|
Šventosios Elenos kalnas - aktyvaus ugnikalnio pavyzdys. Perspėjimas apie tokios geologinės struktūros veiklos pokyčius turėtų būti kaip galima ankstyvesnis
Newcastle (Didžioji Britanija) universiteto mokslininkai sukūrė naują belaidžių jutiklių rūšį, kurie gali atlaikyti temperatūrą iki 900 laipsnių pagal Celsijaus skalę. Juos ateityje bus galima įgręžti į ugnikalnių uolienas ir pagal jų sugeneruojamus signalus kurti efektyviau veikiančias perspėjimo apie galimą išsiveržimą sistemas. Geologams neabejotinai patiktų galimybė pažvelgti į tai, kas vyksta aktyvių ugnikalnių gelmėse. Tačiau būtent tai, kas daro juos įdomius - jų gebėjimas išmesti superkarštos ir supergrėsmingos visa naikinančios materijos sankaupas - riboja galimybes juos tirti iš arti. Tačiau naujasis belaidis jutiklis šią situaciją gali pakeisti. Jam pagaminti panaudota karščiui labai atspari medžiaga - silicio karbidas. Ji ne tik gali ištverti "pragariškas" temperatūras - jos pagrindu pagaminta elektronika tokioje nesvetingoje aplinkoje gali netgi tęsti savo darbą. Patalpinti krateryje, silicio karbido jutikliai galėtų realiu laiku stebėti nedidelius dujų (pavyzdžiui, sieros dioksido) koncentracijos pokyčius, o informaciją perduotų į saugiu atstumu įrengtą komunikacijų centrą. Pagal tokių dujų srauto pokyčius geologai ir vulkanologai galėtų tiksliau prognozuoti galimą ugnikalnio išsiveržimą, o tai suteiktų gyventojams daugiau laiko pasišalinti iš pavojingos zonos, o gelbėtojams - daugiau laiko pasiruošti katastrofos pasekmių likvidavimui. Ugnikalniai nėra vienintelė vieta, kur praverstų silicio karbido jutikliai. Jų atsparumas stipriai spinduliuotei gali atverti kelią į jų panaudojimą branduolinėje energetikoje. Be to, jutikliai galėtų būti įrengiami tokiose vietose, kur duomenis būtų aktualu fiksuoti netgi kokios nors katastrofos atveju - gaisro, žemės drebėjimo ar kokio nors kito kataklizmo atveju. | ||||||
| ||||||