Mokslo ir technologijų pasaulis

Lietuvos ornitologų draugija skaičiuoja, kad per 23 metus mūsų šalyje išnyko net 54,76 proc. kaimo kraštovaizdžio paukščių, o nuo 2014 metų stebimas „kone masinis“ kaimo kraštovaizdžio paukščių mažėjimas. Šiuo laikotarpiu Lietuvos kaimo paukščių populiacijos kiekvienais metais vidutiniškai mažėja po 4,35 proc. punkto.

Ornitologijos puslapis „Ornitostogos“, kuriam vadovauja žinomas šalies ornitologas Marius Karlonas savo feisbuko puslapyje pasidalijo grafiku, nurodančiu kaimo vietovių paukščių populiacijų mažėjimą.

„Jei tokie tempai išliks ir toliau, tai po dešimtmečio ar dviejų dirvinius vieversius, pievinius kalviukus, geltonąsias kieles, pempes, griežles ir kitus agrarinio kraštovaizdžio paukščius galėsime įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą“, – nurodoma puslapyje.

Kaip nurodoma įraše, toks masinis paukščių nykimas yra tiesiogiai susijęs su šiandienine intensyvia, cheminiais preparatais paremta žemdirbyste.

Minėti duomenys – iš reguliariai Žemės ūkio ministerijos užsakomų ir Lietuvos ornitologų draugijos atliekamų tyrimų.

Naujausiame 2020-2022 m. tyrime nurodytos potencialiai pavojingiausios žemės ūkio veiklos, kaip:

• Pesticidų vartojimas (priemonė aktualiausia ariamose žemėse, soduose, sausinimo griovių šlaituose bei kitur);
• Pasėlių gerinimas juos tręšiant ir kitaip didinant jų derlių (priemonė aktualiausia ariamose žemėse);
• Smulkių kraštovaizdžio elementų (nedidelių miško, krūmynų, medžių ir/ar krūmų; pievų, žemapelkių, šlapynių plotelių; kūdrų bei sezoniškai vandeniu užsipildančių reljefo pažemėjimų) šalinimas, juos kartu dažniausiai nusausinant uždaru ar atviru drenažu bei šių plotų transformavimas į ariamą žemę;
• Kiti žemės ūkio veiksniai ar veiklos, kurios paukščiams gali būti mažiau pavojingos arba pavojingos mažesniam rūšių skaičiui. Šių veiklų yra santykinai daug: žemių apleidimas (žemės ūkio veiklos sustabdymas); užsodinimas mišku; pievų suarimas (transformavimas į ariamas žemes).

„Dėl šių priežasčių per trumpą laiką netekome net pusės Lietuvos atviro kraštovaizdžio paukščių“, – nurodoma „Ornitostogos“ feisbuko paskyroje.

Puslapio administratorius nepraleido progos atkreipti dėmesį į pirmadienį prasidėjusius ūkininkų protestus.

„Jei šio protesto metu ūkininkams bus dar kartą nusileista, tuomet prieš kelis metus jų statyti žali kryžiai palaukėse, neva tai simbolizavę sužlugdytą Lietuvos žemdirbystę, simbolizuos tik viena – išnaikintus pievų paukščius, vabzdžius ir augalus. O nuo vakar liepsnojantys laužai primins nebent tik politikus, kurie davė leidimą mūsų gamtosaugą sudeginti iki pelenų“, – nurodoma puslapyje.

Pirmadienį protestuodami ūkininkai degino laužus

Lietuvos žemdirbiams pirmadienį pradėjus protestus, jų atstovai susitiko su premjere Ingrida Šimonyte, įteikė reikalavimus aplinkos ir žemės ūkio ministrams. Jais valdžios institucijos raginamos įtraukti socialinius partnerius į sprendimų priėmimą, siūloma parlamentinėms politinėms partijoms pasirašyti žemės ūkio ir kaimo plėtros ilgalaikę strategiją kaip nacionalinį susitarimą.

Vienas iš žemdirbius papiktinusių aspektų – daugiamečių pievų ir ganyklų problematiką. Valdžiai uždraudus jas mulčiuoti, ūkininkams finansiškai nebeapsimoka jų turėti.

„Šita valdžia, šita ministerija prisidėjo prie to (daugiamečių pievų ir ganyklų plotų mažėjimo problemos – BNS), kadangi uždraudė mulčiuoti tas pievas. Uždraudus mulčiuoti pievas pranyko prasmė ūkininkui iš viso turėti tą pievą. Jeigu jis ją turi, jis negali jos kitaip sutvarkyti, reiškia, jis ėmėsi suarti tas pievas“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas.